Pinigų srautams iš prekybos nafta senkant, karalystės valdovai verčiau pasiryžę turėti didžiulį biudžeto deficitą, negu rizikuoti sulaužyti tai, ką ekspertai vadina socialine sutartimi su visuomene – gerovę mainais į karališkosios šeimos valdžios monopolį.
Rijadas milijardus dolerių išleidžia šalies gyventojų poreikiams tenkinti.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja blogus laikus vahabitų karalystei.
Apskaičiuota, kad naftos kainai ir toliau nekylant, šalies santaupos gali ištirpti jau po penkerių metų. Be to, reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ praėjusią savaitę sumažino šalies kredito reitingą.
Nors Rijadas ir apkarpė išlaidas įvairiems infrastruktūros projektams, tačiau didžiausia pasaulyje naftos eksportuoja pasirūpino, kad šalies gyventojai pajamų mažėjimo nepajustų.
Štai šių metų sausį naujasis karalius Salmanas palaimino nutarimą, pagal kurį visiems valstybės tarnautojams buvo išdalinti dviejų mėnesinių atlyginimų dydžio priedai. Šis nutarimas valstybės iždui kainavo 30 mlrd. dolerių.
Naftos kainos visiškai nepakeitė ir karalystės gyventojų vartojimo įpročių. Atvirkščiai, 2015 m. mažmeninės prekybos apyvarta išaugo daugiau negu 10 proc.
Rijadas milijardus dolerių išleidžia šalies gyventojų poreikiams tenkinti – pradedant studijų užsienyje finansavimu, baigiant pigiais energijos ištekliais.
Vienas galonas (3,78 l) benzino Saudo Arabijoje kainuoja mažiau negu dolerį, o elektros energija yra tokia pigi, kad dauguma Rijado gyventojų oro kondicionavimo sistemos neišjungia net išvykę atostogų.
Kuro subsidijavimas šiais metais šaliai kainuos 52 mlrd. dolerių, arba 8 proc. BVP.
Nors kitos regiono šalys, tarp kurių yra ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), atsisako tokio subsidijavimo, tačiau Saudo Arabija, panašu, kad šiuo keliu neis.