Euro zona, būdama naftos išteklių importuotoja, išlošia dėl krintančių kainų. Kita vertus, naftą eksportuojančios valstybės, ypač tos, kurių biudžetas yra smarkiai priklausomas nuo pajamų iš naftos, kenčia. Jose kyla ir politinio nestabilumo pavojus, žurnalo „Valstybė“ konferencijoje kalbėjo ekonomistai.
G.Nausėda tikisi geriausio
SEB banko analitikai laikosi nuomonės, kad pagrindinis pasaulio ūkio vystymosi scenarijus yra augimas.
„Prognozes reikia karpyti. Bet tai nėra recesija“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, pasaulio ekonomikoje vyrauja neapibrėžtumas, tačiau situacija kiek skiriasi nuo 2008 metų, kai kilo pasaulinė finansų krizė.
„2008 metais JAV buvo epicentras, nuo kurio prasidėjo krizė. Šiuo metu ji yra bene geriausios būklės. Tuomet finansų sistema buvo paralyžiuota, visi sėdėjo ant pinigų maišų, nenorėjo dalinti. Dabar visi nori dalinti, tačiau nėra apetito skolintis“, – kalbėjo G.Nausėda.
JAV paslaugų sektorius šiuo metu yra stiprus. Tiesa, pramonės sektorių slegia stiprus doleris ir sunkoka eksportuotojų padėtis.
„Pramonės sektorius, slegiamas stipraus dolerio, patiria spaudimą. JAV gelbėja stipri darbo rinka. Teigiami dalykai persvers neigiamus veiksnius, tikimės tam tikro JAV ekonomikos stabilumo šiemet“, – sakė ekonomistas.
Analitikams nerimą kelia ilgo laikotarpio iššūkiai, pavyzdžiui, kaip seksis Kinijos valdžiai vykdyti valiutų politiką, kaip seksis vykdyti perėjimą nuo pasaulio fabriko statuso, ką galima pasakyti apie Kinijos skelbiamą makroekonominę statistiką.
Kalbant apie Rusiją, galima sakyti, kad, jeigu ji ir nesirita į prarają, tai turės dar vienus labai sunkius metus, – sakė G.Nausėda.
Tuo metu euro zona dėl žemų naftos kainų išlošia, nes yra importuotoja. Namų ūkiai, G.Nausėdos teigimu, tebėra atsargūs. Jie nėra tikri, ar žemų naftos kainų laikotarpis bus ilgas. Tai atgraso nuo investicijų.
„Kalbant apie Rusiją, galima sakyti, kad, jeigu ji ir nesirita į prarają, tai turės dar vienus labai sunkius metus. Naftos kaina yra mažesnė, nei buvo skelbiama pesimistiškiausiose prognozėse. Recesija šią valstybę ištiks ir šiais metais. Tai nieko nebestebina“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, pigi nafta kelia įtampą naftą eksportuojančiose valstybėse, pavyzdžiui, Venesueloje.
„Rusijoje gal kiek mažiau, bet Rusijos ekonomikos griūtis galėtų turėti įvairių politinių ir socialinių pasekmių“, – sakė jis.
N.Mačiulis pigios naftos nesureikšmina
Kito ekonomisto – Nerijaus Mačiulio – teigimu, nafta nebėra tokia svarbi, kaip kad buvo praėjusio amžiaus septintajame ar aštuntajame dešimtmečiuose. Mat vartotojų krepšelyje nė vienoje valstybėje naftos dalis neviršija 10 proc.
„Net ir labai atpigus naftai, tai nepakeičia perkamosios galios, gali turėti tik simbolinės įtakos vartojimui. Jeigu nafta kainuoja 100 eurų, tai naftos dedamoji galutinėje benzino kainoje sudaro beveik pusę, o dabar apie 80 proc. sudaro mokesčiai. Todėl ji tiek nepadidina perkamosios galios“, – sakė N.Mačiulis.
Banko skaičiavimais, gyventojai dėl pigusių degalų pernai sutaupė 260 mln. eurų.
„Galima buvo tikėtis, kad tai turės didelį impulsą augimui. Tačiau emigrantų perlaidos sumažėjo beveik 400 mln. eurų. Dėl to teigiamas impulsas buvo prarastas“, – sakė jis.
Be to, atpigus degalams iškilo klausimas dėl kai kurių valstybių mokumo, sumažėjo investicijos į energetikos sektorių.
„Mažėjantys užsakymai irgi turėjo neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai“, – sakė N.Mačiulis.
Skaičiuojama, kad JAV naftos gamyba sumažės 1 mln. barelių per dieną: „Tai bus reikšmingas pokytis. Ir būtent dėl skalūnų pramonės.“
Kodėl naftos gavyba nemažėja? Pasak N.Mačiulio, išgręžus gręžinį, investuotojai nebežiūri į vidutinius kaštus, o tik į ribinius, tai yra tokius, kuriems esant jie dar gali veikti.
„Dėl to gavyba nesustoja net ir labai brangiuose telkiniuose. Bet investicijos sustoja“, – kalbėjo ekonomistas.
