Kalbinti savivaldybių merai situaciją vertino labai atsargiai. Ko gero, bijo už kritiką negauti lėšų ir ateityje. Neringos meras Darius Jasaitis tiesiai šviesiai pareiškė nekomentuosiąs, nes dar viliasi gauti lėšų iš Susisiekimo ministerijos bent jau Urbo kalnui sutvarkyti.
„Nors vieną „Klevelį“, maldauju, palik“
Pasklidus žiniai, kad uostamiesčiui neskirta nė cento, viena versijų skelbė, esą Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kritikuoja Vyriausybę, konfliktuoja, todėl nieko ir negavo. Kita nuomonė – Vyriausybė Vilniuje mano, kad Klaipėda ir taip gerai gyvena, tad jai nereikia padėti net koronaviruso akivaizdoje. „Tai glosto savimeilę, bet geriau tegu glosto miesto biudžetą ir padeda jam. Juk kai reikia pasitikti keltais iš užsienio grįžtančius tautiečius, prašoma Klaipėdos pagalbos“, – sakė V.Grubliauskas.
Kai kalbinome uostamiesčio merą, jis jau buvo informuotas, kad kilus dideliam įvairių institucijų susidomėjimui vis dėlto lopšeliui-darželiui „Klevelis“ remontuoti buvo skirta apie 900 tūkst. eurų, Tai, pasak jo, – mažiausias projektas.
Klaipėdos savivaldybė prašė skirti lėšų futbolo stadiono ir baseino konversijai, sporto aikštyno priežiūros programai, naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statybai, Danės skvero rekonstrukcijai. Keturiems pagrindiniams projektams prašyta beveik 7 milijonų eurų. Vėliau buvo pasiūlyti dar du projektai. Taigi, iš viso uostamiestis prašė 11-12 mln. eurų.
„Mūsų lūkesčiai buvo realūs: visi projektai atitiko nurodytus kriterijus: projektai buvo parengti, rangos sutartys pasirašytos, daugeliu atveju pradėti darbai. Nepavydžiu kolegoms, kurie gavo 10-13 milijonų eurų, bet, kai lygini projektus, supranti, kad geriausia susilaikyti nuo komentarų. Perfrazuodamas dainą pasakysiu: „Ką nori atimk, bet nors vieną „Klevelį“, maldauju, palik“, – juokavo Klaipėdos meras.
Jo manymu, kriterijai, pagal kuriuos buvo skirstomas finansavimas, leidžia labai plačiai interpretuoti.
„Manau, kad jau išėjome iš to laikmečio, kai kolūkio pirmininkas važiuodavo į CK su prikrauta „Volgos“ bagažine kokių nors džiaugsmų. Norėčiau tikėti, kad Vyriausybė paaiškins skirstymo kriterijus, kuriais vadovaudamasi raikė pyragą. Manau, ji vertina realią situaciją, o ne tai, kokia politine spalva nudažyta viena ar kita savivaldybė, pagal tai, kaip kas ją giria ar peikia. Ji turi skatinti tuos, kurie veža ir tempia ekonomiką. Žinoma, bet kokiam sprendimui pateisinti visada bus surasta reikiama argumentacija. Nėra sprendimo, kurio biurokratai nesugebėtų apdainuoti kaip vienintelio, lemiamo ir neišvengiamo.
Nepavydžiu kolegoms, kurie gavo 10-13 milijonų eurų, bet, kai lygini projektus, supranti, kad geriausia susilaikyti nuo komentarų.
Kita vertus, gyvenimas šia diena nesibaigia. Laukia dar daug kitų programų, fondų, kuriems miesto paraiškos pateiktos, dar turėsime progų įsitikinti, kaip vertinamas uostamiestis, vienas pagrindinių valstybės biudžeto pildytojų. Tai tikrai nėra paskutinė parama siekiant suvaldyti koronaviruso padarinius“, – kalbėjo meras.
Neringos viltis – Susisiekimo ministerija
Neringos savivaldybės tarybos narys, Kurorto, turizmo plėtros ir verslo komiteto pirmininkas Vaidas Venckus sunkiai valdė emocijas. Neringiškiai pastaruoju metu ir poilsio dienomis, ir net naktimis daug dirbo, kad galėtų pasiūlyti finansuoti projektus, kurie, jų supratimu, galėtų būti įgyvendinti iki šių metų liepos 1 d. Jau buvo suderėta su statybininkais, laukė atgabenta technika. Ir staiga – iš prašytų apie 4 mln. eurų lėšų neskirta nė vienam projektui. Beje, neringiškiai matė Urbo kalno, kraštovaizdžio draustinio, sutvarkymo projektą Vyriausybės projekte, bet vėliau jis dingo. Jie nori sutvarkyti 6 km buvusių kalno takų. Įgyvendinant europiniais pinigais finansuojamą projektą buvusios takų dangos keičiamos natūraliomis dangomis. Šiuo metu kalnas išdarkytas, viskas iškasta, o pinigų darbams užbaigti negauta.
„Stebina, kad finansavimą gavo tokie projektai, kurių net viešieji pirkimai dar nėra įvykę. Mes nesuprantame, kaip šiuo atveju bus įmetami pinigai į ekonomiką“, – kalbėjo V.Venckus.
Pasak jo, Neringos savivaldybė dabar nebežino, ką daryti su jau pasamdytais rangovais. Iš Klaipėdos regiono dviračių, judumo negalią turinčių žmonių takų projekto, kuriam buvo skirta ir europinių pinigų, nurėžta 1,5 milijono eurų. Šiam projektui įgyvendinti Neringos savivaldybei reikia 375 tūkst. eurų. Jai patariama skolintis. „Mes suprantame Vyriausybę. Buvo dvigubai daugiau projektų, nei turėta pinigų, tad padalinti buvo sunku. Bet bent jau prioritetus būtų išlaikiusi. Kai matai, kad kaimynų Druskininkų projektams skirta daugiau pinigų nei visas Neringos savivaldybės metinis biudžetas, kuris yra tik 10 mln. eurų, nebežinai ką galvoti. Juk tie pinigai yra skirti ekonomikai skatinti. Ko gero, koks 20 proc. tų paskirstytų pinigų grįš į biudžetą arba apskritai pradings“, – svarstė neringiškis.
Pasak jo, dabar visos viltys dedamos į Susisiekimo ministeriją, kuri yra gavusi nemažai milijonų eurų ir dar nėra paskirsčiusi savo rezervo. Galbūt Vyriausybė žino, kad Urbo kalno ir Juodkrantės tako, vedančio iki jūros, sutvarkymo projektams, kuriems neringiškiai jau yra parinkę ir rangovus, pinigų skirs ministerija, todėl Vyriausybė jiems ir nedavė pinigų. Bet jeigu ir ministerija nesusimylės, statybininkai paliks Urbo kalną ir išvažiuos namo.
Neringa negavo net prašytų 350 tūkst. eurų Juodkrantės darželiui, kuriame jau dirba statybininkai, suremontuoti. Paprastai vasarą jis būdavo pilnas vaikų, jų tėvai galėdavo dirbti. Jam gauti lėšų jau nebesitikima iš niekur.
Neringa kasmet gyvena karantino sąlygomis
„Visi Neringą vadina Lietuvos perlu, bet Vyriausybės požiūris į ją toks nėra. Nesuprantu jos prioritetų. Mūsų bendruomenė skyla per pusę į vadinamuosius tikruosius ir netikruosius gyventojus. Gyventojų skaičiumi mes labai maži: 2-3 tūkstančiai, bet mūsų miestas pats ilgiausias Lietuvoje. Mes nekalbame apie SPA centrų steigimą, norime tiesiog susitvarkyti. Dabar vietoj kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ turime tik statybininkų paliktą duobę. Už tai, kad, pamatę dokumentų klastojimą, sutaupėme 2 mln. eurų, ačiū niekas nepasakė. Neringa neturi nė vieno dviračių tako.
Jie dingo iš valstybės registro, virto miško paklotėmis, dabar neberandame teisinių būdų, kaip juos sutvarkyti, turime iš naujo spręsti išmiškinimo klausimus ir kt. Mums COVID-19 karantinas ne naujiena. Neringoje karantinas būna kasmet po 8-10 mėnesių, nes ne sezono metu poilsiautojų neturime. Norime pasirengti sezonui, kad galėtume deramai juos priimti. Šiemet džiaugsimės, jeigu galėsime užsidirbti bent malkoms, kurias vežamės iš žemyno, nors patys gyvename miške“, – kalbėjo V.Venckus.
Klaipėdos rajonas neturėjo kam prašyti
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas mano, kad daugiausia lėšų buvo skirta tęstiniams projektams, kurie jau buvo pradėti vykdyti. O naujai teikiamoms paraiškoms turėjo būti parengtas bent projektas, o dar geriau – parinktas ir rangovas.
„Gaila, kad šiandien mes galėjome pasiūlyti tik du objektus. Jakų mokyklos statybai, kurios projektas jau parengtas, gavome 380 tūkst. eurų. Tai buvo mūsų sena bėda, tad tikrai džiaugiamės. Tikimės, kad tai tik pradžia, tokia suma skirta tik šiems metams, nes bendra sąmatinė šitos mokyklos statybos vertė – 2,4 mln. eurų. Ir tai tikrai yra valstybės, o ne Savivaldybės reikalas. Dabar mums reikės gana greitai suktis, kad tie pinigai būtų panaudoti. Tikimės, kad kitais metais tam projektui dar gausime pinigų. Jeigu bus skiriama pusė reikiamos sumos, turi būti 1,2 mln., o ne 380 tūkst. eurų.
Dar paprašėme padidinti mūsų rajono daugiafunkcio centro finansavimą. Turime pažadą, kad Vyriausybė skirs apie 3 mln. eurų, bet dar tebevyksta projektavimo darbai, rangos dar nepradėti. Pradinė 100 tūkst. eurų suma jau yra skirta šiemet. Taigi gavome tik tuos 380 tūkst. eurų. Labai gaila, bet mes daugiau neturėjome parengtų projektų, tad nelabai ką turėjome teikti. Ankstesnė valdžia tuo nepasirūpino. Fantazijų niekas nepriėmė, o daugiau mes neturėjome ko prašyti, tokia buvo mūsų bėda. Žinoma, juk neprisidarysi tų projektų ir nelaikysi stalčiuje, jie sensta. Čia gal toks pirmas atvejis, kad įvyko taip, jog tenka gailėtis, kad neturėjom projektų. Šį kartą būtų buvę gerai“, – sakė B.Markauskas.
Fantazijų niekas nepriėmė, o daugiau mes neturėjome ko prašyti, tokia buvo mūsų bėda. Žinoma, juk neprisidarysi tų projektų ir nelaikysi stalčiuje, jie sensta.
Pasak jo, bet tai ne vienintelis kartas, kai Vyriausybė skiria pinigų savivaldybėms. Ji įgyvendina ir daugiau priemonių. Apšvietimo tinklams modernizuoti ir plėtoti yra skirta apie 12 mln. eurų. Klaipėdos rajono savivaldybė pateikė paraišką 7 mln. eurų, bet atsakymo dar negavo. Bus teikiama paraiška dėl dalinio Savivaldybės administracijos pastato rekonstrukcijos finansavimo.
Rajono Savivaldybė jau nupirko sklypą mokyklai Sendvario seniūnijoje statyti, tačiau projektavimo darbai dar tik bus pradėti. Anot rajono mero, projektų šiuo metu rengiama nemažai, bet jie nėra baigti, tad jiems niekas pinigų ir neduoda.
„Ko gero, yra šiek tiek politikavimo, bet nemanau, kad įvyko didelė kokių nors savivaldybių diskriminacija“, – sakė B.Markauskas.
Kretingos rajonas džiūgauja
„Mes esame tikrai patenkinti ir nuoširdžiai džiaugiamės, kad mums buvo skirtas finansavimas. Gavome 770 tūkst. eurų Salantų gimnazijai, 119 tūkst. eurų Kretingos muziejaus verandoms sutvarkyti ir 184 tūkst. dirbtinei dangai mūsų stadione pakloti“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.
Jis šį pinigų skirstymą vertina teigiamai ir mano, kad Vyriausybės priimti sprendimai skatinti investicijas per verslą yra sveikintinas dalykas.
Jo teigimu, teikiant paraiškas reikėjo turėti galvoje, kad būtų ir projektas, ir rangovas, ir tai, kad lėšos privalės būti panaudotos šiais metais. Kretingos rajonas prašė, bet pinigų negavo stadiono projektui parengti – apie 45 tūkst. eurų. „Visiems kitiems dalykams, kuriems prašėme, gavome pinigų. Pagrindinis akcentas buvo – turėti rangovą. Be abejo, mes dar tikimės gauti lėšų iš Susisiekimo ministerijos ir kelių projektams. Esame labai pozityviai nusiteikę. Tikrai padarytas geras sprendimas. Jeigu ir toliau taip Vyriausybė dirbs, tai reikia tik sveikinti. Iš tikrųjų manau, kad ir mūsų ekonomika, ir žmonės pajus tą judėjimą į priekį“ – kalbėjo A.Kalnius.
Pagal kokius kriterijus skirstyta
Finansų ministerijos atsakymas į dienraščio klausimus:
Iš ministerijų ir savivaldybių gauta pasiūlymų skirti 2020 m. papildomų valstybės vardu pasiskolintų lėšų statybos darbams, programoms ir priemonėms, susijusiems su šalies ekonomikos palaikymu ir (ar) vystymu, finansuoti beveik už 1,2 mlrd. eurų, t. y. beveik 3,5 karto daugiau nei buvo numatyta skirti lėšų.
Skirstant lėšas prioritetas buvo teikiamas į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą įtrauktiems investicijų projektams sparčiau įgyvendinti, taip pat kitiems statybos darbams, programoms ir priemonėms, kurių lėšos bus panaudotos arba kurių įgyvendinimui sutartys su rangovais bus sudarytos iki š. m. liepos 1 d. Šios lėšos statybos darbams atlikti, programoms ir priemonėms įgyvendinti numatytos skirti tik 2020 metais. Planuojama, kad visos lėšos – 345 mln. eurų – bus panaudotos iki šių metų pabaigos.
Kadangi pagal minėtus kriterijus atrinktų statybos darbams, programoms ir priemonėms įgyvendinti reikiamų lėšų dydis viršijo šiems tikslams numatytą skirti lėšų dydį, iš savivaldybių gauti pasiūlymai skirti lėšų buvo teikti ministerijoms, kurios, atsižvelgdamos į savo valdymo srities prioritetus, papildomai juos įvertino. Pagal iš ministerijų gautas pastabas ir pasiūlymus, buvo sudarytas galutinis statybos darbų, programų ir priemonių sąrašas skirti lėšų, kuriam Vyriausybė pritarė šių metų gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal gautus pasiūlymus skirstant lėšas nebuvo tikslo jas padalinti pagal teritorinį ar žinybinį principą. Nepriklausomai nuo to, kas už minėtas lėšas atliks statybų darbus ar teiks paslaugas, savivaldybės ar valstybės institucijos naudos gavėjai yra Lietuvos gyventojai.
Kas atseikėta Klaipėdai
Finansų ministerijos atsakymas į dienraščio klausimus:
Klaipėdos miesto, kaip ir kitų ūkio subjektų pasiūlymai skirti lėšų, buvo išnagrinėti anksčiau minėta tvarka. Nutarime Klaipėdos mieste esančių objektų (neįskaitant Valstybės sienos apsaugos tarnybos pastato remonto darbams numatytų 1 300 tūkst. eurų), statybos darbams finansuoti iš viso numatyta skirti 2 499 tūkst. eurų. Iš jų:
pagal Klaipėdos m. siūlymą lopšelio-darželio „Klevelis“ pastato kapitaliniam remontui numatyta skirti 923 tūkst. eurų;
Onkologijos radioterapijos paslaugų teikimui optimizuoti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 1 300 tūkst. eurų;
Klaipėdos dramos teatro scenai atnaujinti (II etapas) – 180 tūkst. eurų;
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sandėlio Klaipėdoje, Svajonės g. 12, stogui ir fasadui suremontuoti – 88 tūkst. eurų;
Klaipėdos dramos teatro fasado daliai nudažyt, stogo dangai nuvalyti ir suremontuoti bei elektros įvadui atnaujinti (II kategorijos vartotojo) – 8 tūkst. eurų.
Kitiems Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomiems naujiems projektams – futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversijai, bendrojo ugdymo mokyklos pastato statybai šiaurinėje Klaipėdos dalyje ir sporto aikštynui atnaujinti (nenurodytas tikslus adresas) – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lėšų skirti nesiūlė, nes jokios informacijos apie minėtus objektus neturėjo.
