„IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, užsakymu atlikta apklausa parodė, kad žmonių, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nesiskolino pinigų, dalis šiuo metu siekia 46 proc. Palyginimui, tyrimą atlikus 2023-iaisiais, paskolų neturintys teigė 55 proc. gyventojų.
Mažiau žmonių skolinasi iš finansų įstaigų ir renkasi artimuosius, tėvus, draugus. Besiskolinančių iš finansų įstaigų procentinė dalis sumažėjo nuo 15 proc. 2023-iaisiais iki 11 proc. 2024 metais.
„Viena vertus, tai rodo, kad daugiau žmonių reikia finansinės pagalbos, kita vertus, žmonės naudojasi tuo, kad iš artimųjų, tėvų, draugų ar pažįstamų finansavimą gauti yra paprasčiau. Be abejo, milžiniškos įtakos tam turi ir palūkanų normos augimas. Jei žmonės didesnę paskolą imti buvo nusprendę prieš dvejus metus ir to nepadarė, šiandien jiems paskolos gali atrodyti pernelyg brangios“, – svarsto Tomas Bataitis, „Creditea“ vadovas.
Skolinimasis iš artimųjų turi rizikų
Ne vienerius metus atliekamas tyrimas parodė, kad šiuo metu daugiau žmonių kreipiasi finansinės pagalbos į savo šeimas. 2022 m. iš šeimos skolinosi 22 proc. respondentų, 2023 m. ši dalis praktiškai nesikeitė – 23 proc., o 2024 m. besiskolinančių iš šeimos narių dalis šoktelėjo iki 34 proc.
Smarkiausiai išaugo skolinimosi iš tėvų rodiklis – 2022 m. jis sudarė tik 9 proc., o 2024 m. išaugo daugiau nei dvigubai – iki 19 proc. Besiskolinančių iš draugų padaugėjo nuo 10 proc. 2022-aisiais iki 15 proc. 2024-aisiais.
„Tai rodo, kad asmeniniai tinklai tampa vis svarbesni finansinei paramai gauti. Be abejo, tikėtina, kad iš tėvų gauti paskolą bus ir pigiau, greičiausiai jokios palūkanos apskritai nebus mokamos, ji bus didesnė nei ta, kurią sutiks duoti kredito įstaiga, terminai taip pat bus kur kas lankstesni. Tačiau skolinimasis iš artimųjų turi ir labai didelių rizikų. Juk tėvai neatliks jūsų finansinių galimybių vertinimo, nesidomės, kokio dydžio pajamas gaunate, kokių papildomų įsipareigojimų turite. Susidūrus su sunkumais grąžinti paskolas artimiesiems nesunku susigadinti ir santykius“, – sako T.Bataitis.
Pagrindinis veiksnys, darantis įtaką daugumos Lietuvos gyventojų sprendimams dėl kredito ėmimo, yra palūkanų norma – taip teigia 39 proc. apklaustųjų. Pagal svarbą nedaug atsilieka mėnesinių įmokų dydis (38 proc.) ir metinė palūkanų norma (37 proc.).
Beje, moterys didesnę reikšmę teikia paskolos terminui (30 proc.), joms taip pat labiau nei vyrams rūpi tai, kad kreditas išduodamas lengvai.
Tyrimas taip pat parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų jaučiasi pasitikintys savo žiniomis apie finansinius produktus ir paslaugas: 2024 m. pasitikėjimą išreiškė 74 proc. gyventojų.
Finansų įstaigų vaidmuo išlieka svarbus
Tyrimas atskleidė, kad besiskolinantiems iš finansų įstaigų pagrindinis veiksnys, kuris lemia pasitikėjimą skolinančia įmone, yra aiškus kainodaros modelis be paslėptų mokesčių (31 proc. respondentų).
Labai svarbus ir įmonės veiklos laikotarpis – ketvirtadalis apklaustųjų įvardijo, kad labiau pasitiki bent 5 metus rinkoje veikiančiomis finansų įstaigomis. Teigiami atsiliepimai internete ir patikimų žmonių rekomendacijos taip pat yra svarbūs veiksniai, lemiantys pasitikėjimą skolinančia įstaiga – taip teigė penktadalis apklaustųjų.
28 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad nebankinės finansų įstaigos (NBFI) atlieka būtiną vaidmenį šalies ekonomikoje ir visuomenėje.
„Nors ši nuomonė kol kas nėra absoliučiai dominuojanti, skaičiai rodo, kad pripažįstama jų svarba. Pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis respondentų teigia, kad NBFI padeda kurti kredito istoriją tiems, kurie yra nepakankamai bankų aptarnaujami ir negauna pakankamai paslaugų“, – tyrimo rezultatus vertina T.Bataitis.
Ketvirtadalis apklaustųjų taip pat mano, kad NBFI yra saugi alternatyva neteisėtam skolinimui ir skolinimuisi.
