Valstybės įnašas centro steigimui būtų skirtas iš Finansų ministerijai skirtų biudžeto asignavmų, teigia ministerija.
Anksčiau planuota, kad ministerijos įnašas būtų simbolinis – vienas euras, skiriamos lėšos padidintos siekiant svariau prisidėti prie viešosios įstaigos veiklos.
Centro steigimą paskatino Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiantys pinigų plovimo skandalai. Centro steigėjai būtų Finansų ministerija, LB, SEB, „Swedbank“, „Luminor Bank“, Šiaulių ir Medicinos bankai, „Revolut Bank“, „Citadele“, jo veikloje dalyvautų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ministerijos teigimu, potencialūs pinigų plovėjai taiko vis išmanesnes priemones ir būdus legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas, o privataus sektoriaus atstovams vis sunkiau atpažinti galbūt neteisėtas veiklas ir su jomis susijusius požymius. Be to, pastarieji regiono pinigų plovimo skandalai atskleidė, kad būtina kelti viešojo ir privataus sektorių kompetenciją šiose srityje, greitai keistis informacija.
„Jei Lietuva nesiims jokių veiksmų, šalies reputacija rizikų valdymo aspektu gali neigiamai paveikti investuotojų elgseną“, – rašoma pažymoje.
Anksčiau skaičiuota, kad vien centro vadovo ir 9 darbuotojų išlaikymas per metus kainuotų 500–600 tūkst. eurų, be to, kainuotų technologijų ir registrų plėtros projektai. Taip pat prireiktų visų steigėjų žmogiškųjų išteklių indėlio.
Latvija reaguodama į su pinigų plovimu susijusius iššūkius dar 2018 metais įsteigė specialų FNTT Koordinacinį bendradarbiavimo skyrių.
Pernai liepą Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija nutarė, kad Lietuvoje būtina įsteigti tokį centrą ir inicijavo jo steigimą, 2019-ųjų rugpjūtį LB ir FNTT vadovų sukurta darbo grupė pasiūlė jį įsteigti. Šiemet balandį neformaliame ministrų pasitarime pasiūlymui pritarta.
Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos prevencija dabar užsiima devynios institucijos: LB, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Advokatūra, Notarų, Auditorių, Antstolių, Prabavimo rūmai ir FNTT. Finansų ministerijos teigimu, šių institucijų skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, taip pat žinių ir kompetencijos lygis labai skiriasi.
