Kaip 15min.lt informavo Aurelija Mažintienė, „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ direktorė, Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ indėlininkams reikės išmokėti apie 139 mln. Lt. Draudimo išmokoms išmokėti fondas skolinsis 24 mln. Lt iš Finansų ministerijos. Tačiau ne visi iš 3120 Nacionalinės kredito unijos ir 530 „Švyturio taupomosios kasos“ indėlininkų atgaus savo pinigus.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Aurelija Mažintienė |
„Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ skaičiuoja, kad nedraudžiamų, tai yra, didesnių, nei 100 tūkst. eurų, indėlių šiose kredito unijose buvo apie 2 proc. visų šiose kredito unijose laikytų indėlių. Vadinasi, indėlininkai praras apie 2,8 mln. Lt.
Indėlius atgaus per mėnesį
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas sustabdė dviejų kredito unijų – „Švyturio taupomosios kasos“ ir Nacionalinės kredito unijos – veiklą. Jų klientai pinigus turėtų atgauti iki vasario 21 dienos, vėliausiai, jei terminas bus pratęstas, iki kovo 7–osios.
15min.lt jau rašė, kad Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka tyrimą dėl keturių kredito unijų turto galimo iššvaistymo.
2,8 mln. Lt – tiek gali prarasti bankrutuojančių kredito unijų indėlininkai.
Prokurorai įvardija tik dvi kredito unijas – Nacionalinę kredito uniją ir „Švyturio taupomąją kasą“. Kitų įtartinų kredito unijų pavadinimų Generalinė prokuratūra kol kas neatskleidžia.
Kaip ir „Snoro“ atveju, indėlininkų lešos yra draustos pagal Lietuvoje veikiančią indėlių draudimo sistemą. Bankrutuojančių unijų indėlininkams šiuo metu daryti nieko nereikia. „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinks banką, per kurį bus grąžintis išmokos. Tuomet klientai bus informuoti asmeniškai.
Draudimo įmoką indėlininkai turėtų atgauti iki vasario 21 dienos, terminas gali būti pratęstas iki kovo 7–osios.
Dėl „Vilniaus taupomosios kasos“ nerimauti nereikėtų
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, remdamasi Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu „Vilniaus taupomosios kasos“ veiklos vertinimu, nurodė kredito unijai nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. Lt, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas unija privalės nustatyti atsižvelgdama į rinkos vidurkį.
LCKU atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad ši kredito unija kreditavimo veiklą vykdo tinkamai nevertindama iš sudaromų ir sudarytų skolinimo sandorių atsirandančios rizikos, t. y., sudarydama sandorius, nepakankamai įsitikina, ar kliento finansinė ir ekonominė būklė leidžia tikėtis, kad jis tinkamai įvykdys sutartinius įsipareigojimus.
 |
| Organizatorių archyvo nuotr./Fortunatas Dirginčius |
LCKU vadovas Fortunatas Dirginčius 15min.lt aiškino, kad nerimauti dėl „Vilniaus taupomosios kasos“ neverta: „Baimintis nereikėtų. Esame sudarę reikalingų priemonių planą, mes tą planą įgyvendinsime. Daugiau skirsime dėmesio rizikos valdymui ir nuo to bus geriau visiems.“
Klientų skaičius auga
Lietuvoje šiuo metu veiklos licenciją turi 75 kredito unijos. 63 jų priklauso LCKU, 9 bendradarbiauja su Lietuvos kredito asociacija. Dar trys nepriklauso nė vienai asociacijai.
Lietuvos kredito vadovo Kęstučio Olšausko teigimu, su kai kuriomis, naujai įsteigtomis, kredito unijomis yra tariamasi dėl bendradarbiavimo, tuo metu, pavyzdžiui, kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ esą nebendradarbiauja visai.
15min.lt jau rašė, kad pernai rugsėjį „Laikinosios sostinės kredito“ veikla buvo apribota – kredito unijai nurodyta apriboti kredito unijos priimamų indėlių palūkanų normas ir skolinimo sandorių su kredito unijos nariais fiziniais asmenimis sumą. Taip pat nutarta nušalinti nuo pareigų kredito unijos administracijos vadovą ir valdybos pirmininką.
LCKU priklausančiose kredito unijose indėlius turi 137 tūkst. narių, Lietuvos kredito vienijamose unijose indėlius laiko dar maždaug 30 tūkst. narių.
Per pastaruosius metus indėlininkų kredito unijose skaičius augo 13–14 proc.
F.Dirginčiaus teigimu, kredito unijų narių skaičius nuolat auga. Įprasta, kad per metus indėlininkų padaugėja maždaug 10 proc., o per pastaruosius metus indėlininkų skaičius išaugo apie 14 proc. F.Dirginčius prieaugį sieja su pigiomis arba išvis nemokamomis kredito unijų paslaugomis, aktyvesniu verslo kreditavimu.
Vidutinis gyventojų indėlis kredito unijose siekia 30 tūkst. Lt. Didžiausios Lietuvoje veikiančios kredito unijos – „Vilniaus taupomoji kasa“, Panevėžio kredito unija, „Mėmelio taupomoji kasa“, Šilutės kredito unija. Jų narių skaičius siekia 7–9 tūkst. pajininkų, mažiausiai kredito unijai priklauso 160 narių (minimalus reikalavimas kredito unijai – 50 narių).
Paskolas iš kredito unijų ketinantys imti nariai privalo įnešti į uniją pinigų (pajų). Minimalų pajų (100 Lt) įsigijęs fizinis ar juridinis asmuo gali pasiskolinti iš unijos apie tūkstantį litų. Jei ketinama imti didesnę paskolą, didesnis turi būti ir įnašas – pajus turi siekti 10 ir daugiau procentų kredito dydžio (skirtingose kredito unijose šis skaičius svyruoja). Be to, būtina įkeisti nekilnojamąjį turtą.
Daugiau apie kredito unijų veiklą galite pasiskaityti čia.
