„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 03 28 /15:20

Galas bambaliams: Seimas imasi vieno litro talpos plastikinių butelių draudimo

2 litrai negerai. 1 litras – irgi blogai. Stipraus alaus mėgėjams – neramios dienos, nes Seimas ketina uždrausti pilstyti alų 1 litro talpos plastikiniuose buteliuose, svarstoma drausti ir dar mažesnes taras. Anksčiau toks likimas ištiko 2 litrų bambalius. Tačiau trečiadienį Seime paaiškėjo, kad dėl naujo draudimo išsiskiria ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės atstovų nuomonės.
Alus
Alus / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

15min jau rašė, kad Seimas dar 2011 metais uždraudė nuo 2013 metų pilstyti stiprų alų 2 litrų talpos plastikinėje taroje, Lietuvai dėl to grėsė baudos, o iš Briuselio atskriejo perspėjimas, kad tai prieštarauja laisvam prekių judėjimui. Nepaisant to, šis sprendimas įsigaliojo. Tačiau litrinių „bambalių“ iki šiol valdantieji nelietė.

Dabar taikomasi ne tik į litrinius „bambalius“, bet ir apskritai visą tarą, kurioje silpnas alkoholis pilstomas didesniais nei pusės litro kiekiais.

Siūlė vertinti laipsniais

Pernai Remigijus Žemaitaitis pasiūlė uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, tarp 6,5 ir 7 procentų – į didesnę negu 0,3 litro tarą, tarp 6–6,5 proc. – išpilstytus į didesnę negu 0,35 litro tarą. Tik gėrimai, ne stipresni nei 6 proc. alkoholio tūrio, galėtų būti pilstomi į didesnę nei pusės litro tarą.

Beje, šie draudimai negaliotų vynui – tik fermentuotiems gėrimams, alui, kokteiliams.

Kita iniciatyva, užregistruota Pauliaus Saudargo, Vytauto Kernagio ir dar 6 Seimo narių – drausti litrinius „bambalius“, plastikinius degtinės indelius. Stipresnį nei 6 proc. alų, sidrą ir pan. gėrimus Seimo nariai siūlo drausti pilstyti į didesnius nei 200 mililitrų talpos plastikinius buteliukus.

Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje į tokį pasiūlymą sureaguota itin rimtai.

Trečiadienį Seimo priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje dėl alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančių alkoholinių gėrimų, išpilstytų į didesnę negu 0,5 litro tarą, problematikos Seime diskutavo Sveikatos apsaugos, Ūkio, Finansų ministerijų taip pat Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.

Sveikatos apsaugos ministerija palaiko draudimus

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis išsakė ministerijos nuomonę, palaikančią draudimus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Šešelgis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Šešelgis

„Bet kuriuo atveju, žinant visą aplinką, kokios yra pasekmės, ir socialinės, mes šito alkoholio kontrolės pakeitimo įstatymui tikrai pritartume, nes tikrai bet kuriuo atveju pilstymas į didesnės taros, ir ypač stipresnio alkoholio – jis skatina pirkti didesnę tarą, nes yra santykinai pigiau. Siūlytume tą daryti nežiūrint į procedūras, kurias reikia praeiti. Dėl EK notifikavimo ir sertifikavimo, nemanau, kad čia labai didelės problemos, o organizaciniai klausimai“, – teigė A.Šešelgis.

Jis tikino, kad ministerija „iš principo pritaria visoms priemonėms, kurios riboja prieinamumą ir vartojimo skatinimą“.

„Siūlytume, jei yra galimybė, taisyti, svarstyti ir diskutuoti, bet dėl kažkokių organizacinių priemonių nesustoti“, – teigė A.Šešelgis.

Ūkio ir Finansų ministerijos pasigedo racionalumo

Tačiau ne visi diskusijos dalyviai laikėsi tokios nuomonės.

Pasak Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento Vidaus politikos skyriaus vedėjos Birutės Janutienės, jau uždraudus alų pilstyti į 2 litrų „bambalius“ nėra pagrįstų duomenų, kad alaus vartojimas būtent dėl to būtų sumažėjęs. Tuo tarpu Lietuva rizikuoja užrūstinti Europos Komisiją.

„Seimas buvo priėmęs draudimą, bet šie draudimai nebuvo notifikuoti EK, kadangi pagal ES steigimo sutartį turi būti užtikrintas laisvas prekių judėjimas. Jei kitose valstybėse legalu pagaminti ir prekiauti – turi būti leidžiama ir kitose valstybėse“, – prieštarą įžvelgia B.Janutienė.

Anot jos, anksčiau EK buvo draudimus pagrįsti lengviau, kadangi „bambaliai“ populiarūs buvo nebent Lietuvoje ir Latvijoje, dėl to EK nesiėmė priemonių. Tačiau dabar naujus ribojimus būtinai reikėtų pagrįsti ir notifikuoti, tačiau įrodymų, kad būtent dėl ankstesnio „bambalių“ uždraudimo sumažėjo alkoholio vartojimas – nėra, tokia statistika nerenkama.

„Gamybos, pardavimo rodikliai mažėja, mažėja ir alkoholio vartojimas, tenkantis vienam gyventojui. Mažėja pagal statistiką ir susirgimų, alkoholinės psichozės atvejų“, – vardijo B.Janutienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Parduotuvė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Parduotuvė

NTAKD Tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių licencijų skyriaus vedėja Violeta Verseckienė taip pat patikino, kad nėra duomenų, įrodančių, kad talpos pasikeitimai lėmė ir vartojimo pokyčius.

„Departamento pozicija yra pritarti ribojimo priemonėms, tačiau tokioms, kokios yra pagrįstos. Dabar kiltų problema – turėtų būti notifikuojami teisės aktų pakeitimai. Ir tada iš esmės tęstųsi naujų licencijų, rūšių įvedimas“, – sakė V.Verseckienė.

Anot jos, įvesti alkoholio ribojimai jau parodė prekybos ir vartojimo mažėjimą.

Finansų ministerijos Mokesčių administravimo politikos skyriaus vedėjas Paulius Majauskas įspėjo, kad tokie ribojimai neduotų laukto efekto, o tik padidintų nelegalios prekybos apimtis.

„Turėtų būti labiau išryškintas priežastinis ryšys tarp išpilstymo į mažesnę tarą ir vartojimo sumažėjimo. Mes turime ir savo ribojimus – pernai padidinome akcizus ir sumažėjo gamyba visose alkoholio grupėse. O akcizo surinkimas nesumažėjo, biudžetas dėl to nenukentėjo. Tačiau muitinė ir policija jaučia įtampą dėl nelegalios prekybos padidėjimo. Skaičiai dar nėra kritiniai, bet bendroji tendencija išlieka“, – sako P.Majauskas.

Dalis Seimo narių nepritaria

Dalis Seimo narių taip pat piktinosi, kad taros problematika pernelyg smulkmeniška, tai keltų sunkumų verslui, atliekų surinkėjams. Netgi blaivybės propaguotojas Antanas Matulas teigė kad siūlomų R.Žemaitaičio ribojimų verslas gali neatlaikyti.

„Jei mažinsime tarą taip, kaip siūlo R.Žemaitaitis, tai, be abejo, verslas neatlaikys. Tas siūlymas perteklinis. Europos Komisijos pritarimo mes negausim. Reikėtų riboti ne tik silpnus alkoholinius gėrimus, bet paliesti ir stiprius alkoholinius gėrimus – jie gali pilstyti ir į du litrus, į tai reikia reaguoti. O tų majonezinių indelių daug yra vartojama, perka, įsideda į kišenę ir paskui gali išgerti“, – replikavo A.Matulas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Algirdas Sysas

Algirdas Sysas pastebėjo, kad po „bambalių“ uždraudimo Lietuvoje alaus išgerta netgi daugiau.

„Čia negalima tiesiogiai sieti. Jei keičiame taros dydį, tai kiek nuo to keičiasi gėrimo įpročiai ir kiekiai, tūriai? Bet jei jau mūsų komisijos paskirtis yra kova su priklausomybėmis, tai bet koks ribojimas yra į pliusą. Galime matyti iš duomenų, kad šiokie tokie poslinkiai šioje srityje yra“, – teigė A.Sysas.

Jonas Varkalys siūlė verslui duoti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kadangi daug gėrimų gali būti jau pagaminta, reikia leisti juos suvartoti.

Alaus gamintoja – tai jau būtų diskriminacija

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marijus Kirstukas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marijus Kirstukas

„Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas teigia, kad iniciatyvos Lietuvoje drausti lengvus alkoholinius gėrimus pilstyti į didesnės nei pusės litro talpos plastikines ar kartonines pakuotes yra ne problemos sprendimas, o greičiau tam tikrų gėrimų kategorijų diskriminacija.

„Toks sprendimas perskirstytų vartotojus tarp kategorijų ir būtų naudingas stipraus alkoholio gamintojams. Ribojant taros dydį, yra sudaromos nevienodos sąlygos gamintojų konkurencijai. Tai jau esame pastebėję anksčiau – po nevienodo akcizo pakėlimo skirtingo stiprumo gėrimų kategorijoms. Tai niekaip nesumažino alkoholio vartojimo šalyje, tiesiog rinka persiskirstė tarp silpnų-stiprių gėrimų kategorijų, pirmųjų nenaudai“, – 15min teigia M.Kirstukas.

Jis vertina, kad taros dydžio papildomi ribojimai galimai pažeistų vieną svarbiausių Europos Sąjungos veikimo susitarimų dėl laisvo prekių judėjimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs