Ekologiški gaminiai – sertifikuoti
„Yra nemažai gamintojų, kurie labai paprastai arba primityvokai supranta tą ekologiškumą ir jie gali tą žmogų truputį maustyti ant pakuočių dedami visokiausius „be saldiklių“, „be dažiklių“, „be konservantų“, „eco“ ir taip toliau. Neišvengiamai dalis produktų nebus ekologiški, bet jie turės kažkokias komunikuojamas vertes.
Paprastam žmogui bus gana sunku atskirti, ar tai yra sertifikuotas ekologiškas gaminys, ar tai yra tik po ta vėliava papuolantis, bet toli gražu nuo ekologiško produkto“, – 15min kalbėjo VU Verslo mokyklos lektorius rinkodaros ekspertas Edvinas Ambrukaitis.
Ekologinę gamybą Lietuvoje reglamentuoja Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai. Jie numato, kad ekologiškais gali būti vadinami tik sertifikuoti produktai, pagaminti ekologiniuose ūkiuose, kur griežtai ribojamas cheminių sintetinių pesticidų, sintetinių trąšų naudojimas.
„Ekologiško maisto produkto sudedamosios dalys turi būti iš ne mažiau nei 95 proc. ekologiškų ingredientų, tačiau 5 proc. gali būti neekologiškų, jei rinkoje nėra ekologiškų ingredientų“, – aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus patarėja Eglė Petrokienė.
Ekologiško maisto produkto sudedamosios dalys turi būti iš ne mažiau nei 95 proc. ekologiškų ingredientų, – teigė E.Petrokienė.
Ji pažymi, kad kartais produktas gali turėti ekologiškų sudėtinių dalių, tačiau vien dėl to jis negali būti vadinamas ekologišku ir turėti nuorodų į ekologiškumą.
Pagrindiniai ženklinimo elementai, kurie turi būti ant ekologiško produkto etiketes, yra: ES ekologines gamybos logotipas, nacionalinis ženklas „Ekologinis žemės ūkis“, sertifikavimo įstaigos kodas (LT-EKO-001), žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda.
„Ekologiškų produktų ženklu turi būti ženklinami visi tiekiami Lietuvos rinkai supakuoti ar sufasuoti ekologinės gamybos reikalavimus atitinkantys ir sertifikuoti ekologiški produktai. Lietuvoje ekologiškus produktus sertifikuoja „Ekoagros“, – teigė E.Petrokienė.
Be to, ekologiški produktai tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvių paskyrose turi būti laikomi atskirai nuo neekologiškų produktų.
Be maisto prekių, populiarūs ir ekologiški kosmetikos gaminiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro produktų vertinimo skyriaus patarėja Regina Burbienė atkreipia dėmesį, kad ekologiška kosmetika nebūtinai turi būti pažymėta žaliu lapu.
„Įvairių šalių sertifikavimo institucijų ženklai yra skirtingi, taip pat tam tikra apimtimi skiriasi ir ekologiškumo kriterijai. Prancūzijos „Ecocert“ reikalauja, kad būtų ne mažiau kaip 95 proc. natūralių, ir ne daugiau nei 5 proc. sintetinės kilmės ingredientų, o ekologiškų žaliavų turi būti ne mažiau kaip 10 proc. produkto grynos masės (įskaitant ir vandenį)“, – aiškino ji.
Ekologiškesni produktai brangesni?
VU Verslo mokyklos lektorius rinkodaros ekspertas sako, kad ekologiški produktai šalies rinkoje neužima reikšmingos dalies.
„Tikrieji ekologiški produktai yra žymiai brangesni negu paprasti dėl reglamento, kaip jie turi būti auginami, laikomi, prižiūrimi. Atitinkamai, jeigu žiūrėti į mūsų kraštą, jis nėra tas, kuris maisto pramonės gaminius pirktų išskirtinai brangius“, – pažymi E.Ambrukaitis.
Prekybos tinklų atstovės tikina, kad ekologiškų produktų paklausa šalyje didėja. Pavyzdžiui, „Rimi“ prekybos tinklo parduotuvėse lyginant 2018 m. ir pirmų devynių šių metų mėnesių rezultatus, ekologiškų prekių pardavimai išaugo daugiau nei 15 proc., „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse – 23 proc.
Nepaisant to, pirkėjams kaina išlieka labai svarbi.
„Pastebime, kad už neekologišką prekę 20–40 proc. daugiau kainuojančios ekologiškos alternatyvos yra priimtinesnės, o brangesnės daugiau nei 50 proc. tarp klientų yra mažiau paklausios“, – teigė prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Pasak minėtų prekybos tinklų atstovų, populiariausios ekologiškos prekės yra pieno ir duonos gaminiai, kūdikių maistas, prieskoniai, aliejus, vaisiai, uogos.
„Vis daugiau pirkėjų <...> yra neabejingi aplinkosaugos problemoms bei iššūkiams. Jie domisi, skaito, gilina žinias apie prekių kokybę, jų sudėtį, kilmę. Atitinkamai, gyventojai rečiau pasiduoda impulsyviam pirkimui“, – pastebi „Rimi“ prekybos tinklo komercijos skyriaus vadovė Ieva Gindrėnė.
