Vladimiras Samsonovas yra vienas iš kelių sklypų pirkėjų, su kuriais pabendravo 15min. Jis vylėsi pasistatyti namą Trakų rajone, susiviliojęs draugo NT brokerio pasiūlymu, kuris taip pat šalia pirkosi žemę.
Abu buvo įsitikinę, kad jei jau yra namų valdos paskirtis, namą pastatyti galima. Kitaip juk sklypo paskirtis nebūtų tokia. Bet viskas pasisuko netikėta linkme.
„Mes nuėjom pas savininkę, ji pasakė – va, parduodu žemę. Jei nusipirksi, namą galima statyti, čia namų valda. Nors po poros dienų gali statyti. O aš pats statybininkas. Nusipirkome. Bet kai reikia pasiimti leidimą statybai – sako, čia negalime statyti“, – atsidūsta V.Samsonovas.
Jis toks ne vienintelis.
Marius Žvinklys teigia įsigijęs net tris sklypus – pasitikėjęs dokumentais, kad sklypų paskirtis yra vienbučių ir dvibučių namų statyba.
„O statyti, pasirodo, visiškai nieko negalima, galima tik daržoves auginti“, – stebisi M.Žvinklys.
Vyras vylėsi įgyvendinti investicinį projektą, tačiau viename iš sklypų statyba visiškai negalima, o kituose – itin apribota.
Visų bėdų priežastis slypi po žeme – naudingosios iškasenos. Čia plyti išžvalgytas žvyro telkinys, bet keičiant sklypo paskirtį niekas nepaklausė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) sutikimo, ar galima keisti. Nors pagal teisės aktus atsiklausti buvo privaloma.
Korupcija tai ar neapsižiūrėjimas – neaišku, bet sklypų pirkėjai ėmėsi karo su institucijomis ir sklypų pardavėja.
Sklypus pardavusi neįgali senjorė dievagojasi, kad jei tik būtų žinojusi, sklypų nebūtų pardavusi – ji sustabdė likusių sklypų pardavimą.
Paskirtį jai padėjo keisti dabartiniai Trakų savivaldybės politikai, o jie ginasi, kad pirkėjai buvo informuoti apie specialiąsias sąlygas ir patys nusprendė, kad vis tiek čia galės statyti – jie patys turėjo susiprasti, o ir sklypai pigesni nei rinkoje.
Iškeltą baudžiamąją bylą naujakuriai pralaimėjo, dabar jie bandys teistis civiline tvarka. Skundų ir teismų maratone vienas pažeidimas vis dėlto pripažintas – sklypo paskirtis negalėjo būti keista be geologų pritarimo ir čia suklydo žemėtvarkininkai. Bet NŽT nemato čia pagrindo nuostoliams kilti.
Kad nesikartotų panašios istorijos, sklypų pirkėjams patariama itin atidžiai klausytis notaro ir, nepaisant sklypo paskirties, įsiskaityti į visas specialiąsias sąlygas.
Susiviliojo pats, suviliojo ir kitus
NT brokeris Giedrius Jankauskas pirmasis susidomėjo sklypais, todėl jis juos ėmė siūlyti kartu įsigyti ir pažįstamiems. Pernai sausį sudaryti įsigijimo sandoriai, o jau kovą Trakų savivaldybė atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus – sklypai patenka į naudingųjų iškasenų telkinių teritoriją.
„Aš 20 metų tai dirbu, pasiūliau žmogui, draugui. Jis, kaip ir bet kuris pilietis, nusiperka namų valdos sklypą ir paskui sužino, kad nieko negali statyti. Tada aš gavau iš archyvo visą medžiagą, visą istoriją. Ir esminis dalykas – nustačiau, kadangi turiu teisinį išsilavinimą, kad neteisėtai, be LGT sutikimo, buvo pakeista sklypo paskirtis. Negali ten būti namų valdos“, – aiškina G.Jankauskas.
Jis teigia, kad jam buvo siūlomi 9 sklypai, iš jų buvo nupirkti 3.
„Ką reiškia pakeista paskirtis – iškart 20–30 kartų didesnė rinkos kaina. 15 arų žemės ūkio sklypas tai gal 500 eurų kainuotų ir niekas nepirktų, o taip parduoda po 6000 eurų. Mes užsikabinom, nupirkom ir nieko negalim statyti. Tai čia yra akivaizdi neteisėta veikla“, – piktinasi G.Jankauskas.
Sklypų pirkėjai institucijas užvertė skundais: kreipėsi į prokuratūrą, policiją, Seimą, prezidentūrą, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), savivaldybę, Valstybės tarnybos departamentą, įmonę, kuri rengė sklypo pertvarkymo projektą, galiausiai, kėlė baudžiamąją bylą teisme, bet ją pralaimėjo.
Viskas, ką pavyko įrodyti, – NŽT įspėjo projekto rengėją Rolandą Paškonį dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, nesuderinus projekto su LGT. Tačiau institucijos ginasi, kad sklypų pirkėjai buvo įspėti, kad perka žvyro karjerus, tai buvo nurodyta Registrų centro išrašuose, apie tai įspėjo notaras, tad žalos čia negalėjo atsirasti.
„Na, notarai mato, kad namų valda. O paskui apačioje rašo – servitutas, žvyro karjero apsaugos zona. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei parašyta pagrindinė paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba, tai viskas. Tai reiškia, kad jei yra servitutai ar kažkas apačioje parašoma – šalutinė informacija niekada negali prieštarauti pagrindinei informacijai“, – įsitikinęs G.Jankauskas.
Jis pasipiktino institucijų siūlymu, kaip pats teigia, „išsikasti žvyrą ir tada statyti namą 7 metrų duobėje“.
Bet ir pats jis ne pėsčias: siūlė NŽT sudaryti taikos sutartį, kad ji kompensuotų 22 tūkst. eurų nuostolius, o tarp reikalavimų iškėlė ir „pabučiuoti Šventininkų kaime seno kuino užpakalį“.
„Yra didelis 14 sklypų kvartalas. Bet kuris žmogus dabar gali nusipirkti namų valdos sklypą, bet nieko negalės pasistatyti. Akivaizdu, kad tai nusikalstama, neteisėta, bet prokuratūra, policija ir teismas aiškina, kad ne – viskas gerai“, – širsta NT brokeris.
Jis teigia, kad ir perparduoti sklypų dabartiniai savininkai nebegalėtų tokia pačia kaina, kokia įsigijo – būsimiems pirkėjams turėtų atskleisti, kad sklypuose statyti negalima.
Geologas: elementari žemėtvarkos problema
LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vadovas Vytautas Antanas Januška vertina, kad problema greičiausiai kilo žemėtvarkos dalyje, tačiau kaltųjų ieškoti jis nesiima, su situacija nėra gerai susipažinęs.
„Čia elementari žemėtvarkos problema. Žemėtvarka tiesiog sąmoningai ar nesąmoningai ignoravo teisę apie apribojimus, neįrašė apribojimų. Žemėtvarka apie tai turėjo žinoti. O savininkai galėjo nežinoti pirkdami sklypus, jei pirmiesiems savininkams nebuvo įrašyta apie apribojimus“, – sako V.A.Januška.
Jis spėja, kad apribojimų neturintis sklypas buvo padalintas į namų valdas, namų valdos buvo parduotos kaip sklypai statyboms.
„O kai naujieji savininkai pradėjo derinti statybų projektus – jiems nederinome, nes tai ėjo per mus, per LGT. Mes paaiškinome, kad čia negali būti statybų, teisės aktai draudžia. Tada jie susigriebė, iš kur tie draudimai atsirado“, – sako V.A.Januška.
Jis aiškina, kad tokie atvejai nėra dažni, bet ir ne pavieniai – buvo „garsus Zujūnų atvejis, kur išžvalgytas telkinys buvo užstatytas“.
„Pažeidžiant įstatymus žemė buvo grąžinta, suformuoti sklypai be apribojimų“, – analogiją įžvelgia V.A.Januška.
NŽT: iškasi žvyrą – gali statyt
NŽT atsiųstame komentare aiškina: aplinkybė, kad projektas nebuvo suderintas su LGT, negalėjo turėti įtakos „piliečio lūkesčiams ir žalos atsiradimui“. Sklypų pirkėjai į parduotą turtą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs turto savininkas.
„Jus dominančioje situacijoje NT registre jau nuo 2005 m. birželio 23 d., t. y. dar prieš padalijant žemės sklypą, buvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingųjų iškasenų telkiniai. Parengus projektą, visi penkiolikos žemės sklypų savininkai taip pat buvo įpareigoti laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų, bei visuose penkiolikoje žemės sklypų nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – naudingųjų iškasenų telkiniai“, – vertina NŽT.
Statybos neleidžiamos esą ne dėl to, kad NŽT atliko kokius nors veiksmus, o dėl to, kad žemės sklypas patenka į parengtinai išžvalgyto naudingųjų iškasenų telkinio teritoriją, kuriai nustatyta specialioji sąlyga.
„Išeksploatavus žemės gelmių išteklius ir žemę rekultivavus, atlikus kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, galės būti vykdoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba, kaip numatyta teritorijų planavimo dokumentuose“, – aiškina NŽT.
Sklypų pardavėja: aš nieko nežinojau
Sklypų pardavėja Irena Madevič skaičiuoja jau 67-uosius metus, moteriai sudėtinga susikalbėti lietuvių kalba, ji neįgali ir negali vaikščioti. Ji skundžiasi, kad dabar yra šantažuojama, nors parduodama sklypus ji nieko neįtarė dėl būsimų problemų, jai keliami reikalavimai.
„Aš nieko nežinojau, jei aš būčiau žinojus, tai niekada, aš niekada nebūčiau pardavus. Bet jei jis žinojo, tai kodėl pirko ir norėjo visus sklypus pirkti, dar 5 norėjo pirkti. Mes nebepardavėme, ir dabar neparduodu, kol nesutvarkys dokumentų“, – kone verkdama 15min aiškino moteriškė.
Ji patikina, kad pirkėjai, net ir žinodami apribojimus, likusius 5 sklypus siūlė nupirkti mokėdami po 4000 eurų, bet ji atsisakė parduoti.
Taip pat ji aiškino, kad ne pati tvarko dokumentus.
„Laukiam, lapkričio mėnesį gal bus patvarkytas tas žemėlapis. Man Darius Bartkevičius viską daro. Ir jei patvarkys, viskas bus gerai“, – sako I.Madevič.
Ji paaiškino, kad Trakų savivaldybės tarybos narys D.Bartkevičius yra jos draugas, ir jai padeda, ji atmetė sklypų pirkėjų kaltinimus korupcija.
„Nieko jis neprašė, jis mano draugas, pažįstamas. Nieko mes nemokėjom. Jis gi žiūrėjo ir dokumentus, na iš kur aš galėjau žinoti“, – sako I.Madevič.
Taip pat ji aiškino, kad su geologais bendravo jau minėtas projekto rengėjas R.Paškonis, kuris taip pat šiuo metu yra Trakų savivaldybės tarybos narys.
„O geologai atsiuntė tokį laišką, kad negali nieko padaryti. Dabar sako, kad bus posėdis, ir sako, kad bus viskas patvarkyta“, – tikisi moteriškė.
D.Bartkevičius 15min aiškina priešingai – pats jis dokumentų netvarko, tačiau pripažino, kad padeda moteriai. O R.Paškonis nesigina rengęs projektą – bet pirkėjai, anot jo, patys turėjo viską suvokti.
D.Bartkevičius: aš ne geodezininkas
D.Bartkevičius tikino pats jokių dokumentų netvarkęs, tačiau I.Madevič pažįsta ir jai padeda.
„Nei aš geodezininkas, nei aš matininkas, nei aš architektas. Aš labai gerai I.Madevič pažįstu, ji mano rinkėja. Žmogus, kuris iš jos nupirko, aš tame net nedalyvavau, galite jos paklausti, pradėjo ją šantažuoti“, – sako D.Bartkevičius.
Jis teigia, kad moteriai padėti būtina, nes šiuo metu ji „priversta iki šoko būsenos, verkia“. Anot jo, sklypų pirkėjai „buvo visose institucijose“, o dabar ieško moters kaltės.
„Aš jai sakau, kuo čia jūs dėta. Jūs davėte kažkam, architektai, geodezininkai darbus padarė. Tegu eina ir jų klausia. O ji čia niekuo dėta. Negalima taip elgtis“, – sako D.Bartkevičius.
Jis akcentavo, kad projektą rengė įmonė.
„Jei yra žmogus, kuris viename sklype negali ko nors daryti, ko nors vykdyti, o visuose kituose galima, tai turėtų geranoriškai tas žmogus kalbėtis. Jūs turbūt nežinote, jie prašė ir 20 tūkst. eurų sumokėti, ir 30 tūkst. eurų sumokėti. Jie pradėjo šantažuoti. Šiandien atėjo laiškas, kad siūloma taikos sutartis ir sumokėti 12 tūkst. eurų. Aš jai patariau nedaryti tokių veiksmų – o jei nuspręs teismas, kad reikia sumokėti 6000 eurų ar kiek, tai ir sumokėsite, sakiau“, – gūžčioja pečiais D.Bartkevičius.
O projekto rengėjas R.Paškonis išgirdęs 15min klausimus net atsiduso: „Problema ta, kad norisi pasikandžioti.“
R.Paškonis: problemos sprendimas kainuotų pigiau nei 1000 eurų
Žemės sklypų paskirtį keitęs R.Paškonis turėjo atlaikyti aibes skundų, baudžiamosios bylos kėlimą. Jis aiškina, kad ūmūs sklypų pirkėjai žinojo apie apribojimus prieš pirkdami sklypus ir patys nusprendė, kad statyti vis tiek bus galima.
„Suprantate, jis apsimeta baisiai nukentėjęs, bet kad taip nėra, kaip jis sako. Jam palikti variantai. Galų gale, gali išeksploatuoti naudingąsias iškasenas ir statyti. Nėra taip, kad jei yra naudingos iškasenos, negalima keisti paskirties. Prašom – išeksploatuok ir statyk. Arba kompensuok valstybei už tas naudingąsias iškasenas, ir statyk. O ta kompensacija valstybei – nėra kažkokia didelė pinigų suma. Šiuo atveju kalbame apie nepilnus 1000 eurų. Tai suprantate, kad namo kaštuose tai 0,01 procento sudaro. Tai kur tada problema – gal ta, kad pasikandžioti norisi“, – stebisi R.Paškonis.
Jis piktinasi, kad gauna reikalavimus atlyginti „40 tūkst. eurų žalą“, ir vertina, kad tai šantažas.
„Aš kreipiausi dėl šantažo į prokuratūrą, bet man atsakė kreiptis civiline tvarka. Na, neturiu noro aš su juo tampytis. Yra teismo nutartis, ir joje aiškiai parašyta, kad jie žinojo“, – sako R.Paškonis.
Ir cituoja apeliacinio teismo nutartį, kad sklypų pardavėja neturėjo specialiųjų žinių, ji neslėpė informacijos, o brokeris G.Jankauskas buvo susipažinęs su informacija apie naudingųjų iškasenų telkinius.
„Tačiau jis, remdamasis savo kaip NT prekybos specialisto patirtimi, padarė išvadą, kad ši informacija yra papildoma ir neprieštaraus pagrindinei informacijai“, – cituoja teismo sprendimą G.Paškonis.
G.Paškonis patikina, kad būtent NT agentas, o ne sklypo savininkė ar kiti asmenys patikino pirkėjus, kad „įrašas yra informacinis ir problemų nekils“.
„Dėl to ir sklypas yra pigesnis. Nėra taip, kad jiems uždaryti visi keliai ir jie negali statytis. Viskas, ką jis rašinėja, yra nesąmonės, problema ten didžiąja dalimi ne dokumentuose“, – atsidūsta G.Paškonis.
Žada nenusileisti: kompensacijai prašo daugiau sklypų
Nepavykus įrodyti sukčiavimo teisme, NT brokeris G.Jankauskas patikina, kad rankų nenuleis, ir toliau sieks atgauti nuostolius civiliniais būdais.
„Po visiško pralaimėjimo baudžiamosios teises keliu, kartu su nukentėjusiuoju pradedame civilinės ir administracinės teisės keliu pirkimo-pardavimo sandorio anuliavimo procedūrą ir inicijuojame NŽT tyrimą dėl išvados apie matininką R.Paškonį“, – sako G.Jankauskas.
Sklypus pardavusiai moteriai jis pateikė naują siūlymą – sudaryti taikos sutartį – tik šį kartą siūloma 12 tūkstančių eurų nuostolius atlyginti ne pinigais, o gretimais sklypais, perleidžiant juos už vieną eurą.
Tačiau kitas sklypo pirkėjas V.Samsonovas aiškina, kad bylinėtis jam nėra laiko.
„Pats nežinau dabar, ką daryti su šita žeme. Kam ji man yra reikalinga. Parduot irgi aš negaliu, kaip aš parduosiu, žmones apgausiu. Negaliu parduoti žmogui žinodamas, kad ten nieko negalima statytis. Buvo žemės ūkio paskirties žemė, padarėt ją namų valda, kam jūs iš viso nustatėt, jei namo statyt negalima“, – sako V.Samsonovas.
Jis viliasi, galbūt pavyks sklypą parduoti sujungus su gretimu sklypu, kuriame statomas namas.
„Draugas sako, kad jei jis pardavinės savo žemę, kai pastatys namą, jei jis norės parduoti, mes padarysime kaip vieną sklypą. Bet kada čia bus, po kiek metų ir ar jis parduos, tai nežinau“, – svarstė V.Samsonovas.
Jis aiškina, kad ir minimas jo draugas nukentėjo – statyti namą gali tik per pusę sklypo ploto, o jame „vos įtilpo“ nedidelis 120–140 kv. metrų namas su garažu.
