Dėl savivaldybių aktyvumo programa padalinta į du srautus
Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti TŪM programoje atsiliepė 58 savivaldybės. Sulaukus tokio didelio aktyvumo ir norint užtikrinti kokybišką pasirengimą programai įgyvendinti savivaldybėje, buvo nuspręsta formuoti du programos srautus. Pirmajame sraute dalyvauja 22 savivaldybės, antrajame sraute – 36 savivaldybės. Antrojo srauto savivaldybės pažangos planus pradės įgyvendinti ateinantį rudenį.
„Ilgai ir kruopščiai rengti pažangos planai pradedami įgyvendinti. Neabejoju, kad pastangos atsipirks su kaupu, o pažangos planų veiklos taps kertinėmis jungtimis, kurios mažins skirtumus tarp mokyklų savivaldybėse ir pačių savivaldybių. Labai svarbu, kad pažangos planus rengė ir įgyvendins pačios savivaldybės, kad tai nėra šabloninė programa, kuri vienoda visiems, bet netinka niekam“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Projektui finansuoti skirta 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų galima skirti iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti. Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo jos teritorijoje besimokančių mokinių skaičiaus ir pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. Eur iki 43 mln. Eur per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta 109,592 mln. Eur.
Pirmojo srauto pažangos planų įgyvendinimas baigsis 2025 metų balandį. Per šią vasarą įvyks dalis infrastruktūros pritaikymo darbų, bus įsigytos naujos ugdymo priemonės, nuo rugsėjo startuos mokymai bei ugdymo stiprinimo veiklos, darbą mokyklose ir savivaldybėse pradės TŪM sričių koordinatoriai.
Beveik pusė lėšų – mokymams ir ugdymo veikloms
„Pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ švietimo pažangos programą investicijos į ugdymo veiklų organizavimą bei gebėjimų tobulinimą yra privalomos, o infrastuktūros pokyčiais siekiama užtikrinti mokymų ir ugdymo veiklų kokybę. Ugdymo veikloms organizuoti, priemonėms įsigyti ir mokytojų bei vadovų mokymams savivaldybės skyrė 46 procentus investicijų (apie 50,5 mln. Eur), o likusią dalį (59 mln. Eur) skyrė infrastruktūrai mokyklose atnaujinti, pritaikyti ją pagal universalaus dizaino principus“, – pasakojo TŪM programos vadovė ir projekto vykdytojo – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) – ekspertė Judita Šarpienė.
Savivaldybės skatinamos bendradarbiauti ir rinktis, ar veiklas įgyvendinti perkant paslaugas iš tiekėjų, ar pasitelkus partnerius – universitetus, verslus ar asociacijas, kurios neatlygintinai kartu su savivaldybe ar mokykla įgyvendina jų planuose numatytas veiklas.
TŪM dalyvaujančios mokyklos atspindi Lietuvos mokyklų įvairovę
„TŪM programoje planuoja dalyvauti 271 Lietuvos mokykla. Mums svarbu, kad tiek pagal tipą, tiek pagal socioekonominį ir kultūrinį kontekstą, tiek pagal mokinių pasiekimų rezultatus TŪM dalyvaujančios mokyklos atspindi Lietuvos mokyklų įvairovę, nes pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti skirtumus tarp mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių“, – akcentuoja ministrės patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė.
Šio tikslo siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti įtraukiam ugdymui reikalingas žinias ir įgūdžius, vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skirti papildomą dėmesį kultūrinio ir STEAM ugdymo veikloms mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
„Vilniaus miestas pasirinko dešimt mokyklų, kurios dalyvaus TŪM. Programos siekis mažinti atotrūkį tarp skirtingų mokyklų atitinka mūsų pačių tikslus. Tai darysime per skirtingas programos sritis. Aktualus įtraukusis ugdymas, pasirengimas priimti ir dirbti su skirtingų poreikių vaikais, per lyderystės veiklas siekiame įgalinti tai daryti kiekvieną mokyklos bendruomenės narį, naudotis duomenimis. Itin džiugu, kad TŪM didelį dėmesį skiria kultūriniam ugdymui, jis labai svarbus padedant įvairiapusiškai asmenybei augtis, skleistis“, - pasakojo EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė.
Programos rodikliai bus stebimi kasmet, tačiau dvi svarbiausios programos pasiektų rezultatų vertinimo datos yra 2025 ir 2030 metai, kai bus fiksuojami atitinkamai tarpiniai ir galutiniai programos rodikliai bei jų pasiekimas.
Užtikrinamas procesų skaidrumas
Savivaldybėms rengiant pažangos planus, jų turinys derinamas su TŪM programos ekspertais. Vėliau rengiamas investicinis projektas pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus – šio proceso metu savivaldybes konsultuoja ESFA ekspertai, kurie prižiūri, kad pažangos planas ir investicinis projektas derėtų tarpusavyje. Vėliau, pateikus paraišką, visos investicijos ir jų tinkamumas yra patikrinamos CPVA.
ESFA, kaip projekto vykdytoja, atsakinga už TŪM projekto sutarties vykdymą, vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktais. ESFA turės užtikrinti ne tik savo, bet ir partnerių veiklų tinkamą vykdymą, rodiklių pasiekimą, išlaidų patyrimą bei atsiskaityti administruojančiai institucijai – CPVA.
