Šiuo metu skirtingam alkoholiui taikomi akcizai skiriasi iki keturių kartų, be to, ir matavimo vienetai skirtingi. Tačiau naujoji valdžia ketina suvienodinti akcizo dydį visiems alkoholiniams gėrimams.
Labiausiai brangs alus
Pigiausias alus, skaičiuojant matematiškai, pabrangtų dvigubai, –sako R.Apulskis.
„Jau yra ruošiamas įstatymo projektas, kad būtų suvienodinti akcizai alkoholiniams gėrimams. Tai būtų mažas, bet žmonėms girdimas pasiekimas“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jei akcizai bus suvienodinti, pirmiausia tai pajustų alaus mėgėjai, sako Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. Pasak jo, labiausiai turėtų brangti pigiausias alus.
„Pigiausias alus, skaičiuojant matematiškai, pabrangtų dvigubai. O „Švyturio“ kainos, manau, žymiai nesikeistų. Stipraus alkoholio vartotojai irgi neturėtų labai nukentėti, jei akcizai liks panašiame lygyje“, – sakė R.Apulskis.
Kalbos jau sklinda
Kol kas Seime dar nėra įregistruota įstatymo pataisa. Tačiau kalbos apie tai jau pasklido.
„Taip, esu girdėjęs tokių kalbų, tačiau konkrečiai nieko nepavyko rasti. Techniškai įmanoma suvienodinti akcizus. Pavyzdžiui, vienam laipsniui – vienas centas ar panašiai. Bet sumanymas, manau, dar tik valdančiųjų galvose“, – svarstė R.Apulskis.
Į rinkimus ėję „valstiečiai“ žadėjo padidinti akcizus alkoholiniams gėrimams. Toks pažadas yra įrašytas ir į naujos vyriausybės programą.
Aludariai jau baiminasi, kad akcizų suvienodinimas keis gėrimo kultūrą – esą vartotojai pirks stipresnį alkoholį.
„Tai bus katastrofa. Alaus pramonė leidžia uždirbti tūkstančiams ūkininkų, o jei suvienodins akcizus, tai taip palaikys spirito importuotojus. Juk labiausiai tokiu atveju brangtų alus, kuriam naudojama vietinė žaliava, o ne degtinė iš įvežtinio spirito“, – argumentavo Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Jis teigė irgi girdėjęs apie tokius ketinimus. „Tačiau ką tik susitikau su Stasiu Jakeliūnu (Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, – aut. past), kuris nė žodžiu apie tai neužsiminė“, – penktadienį stebėjosi S.Galadauskas.
Didinti akcizus apsimoka?
Naujajai valdžiai didinti alkoholio akcizus apsimoka – nors vartojimas ir mažėja, tačiau surenkamos įplaukos didėja. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, nors pastaraisiais metais suvartojimas krenta, tačiau padidinus akcizus, pajamos didėja.
Pastarąjį kartą akcizai alkoholiniams gėrimams buvo padidinti šių metų kovą. Pavyzdžiui, vyno ir fermentuotų gėrimų per šių metų 10 mėnesių parduota 3 procentais mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau akcizo surinkta 11 proc. daugiau. Panašiai ir su stipraus alkoholio prekyba – pardavimai sumažėjo 1,8 proc., o akcizų surinkta 0,5 proc. daugiau. Alaus pardavimai irgi sumažėjo – 5,7 proc., tačiau akcizo surinkta 2,7 proc. daugiau.
Šiuo metu alui taikomas 3,36 euro už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos hektolitre. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 laipsnio taikomas 30,96 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas. Etilo alkoholiui taikomas 1 353 euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.
Valstybės elgiasi skirtingai
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas pastebi, kad alkoholio akcizai visose valstybėse yra labai skirtingi, o kai kur, pavyzdžiui, Pietų Europoje, vynas apskritai neapmokestinamas, nes tai žemės ūkio dalis. „Jei vieni remia savo vyndarius, kiti – aludarius, tai ir mokesčiai skirtingi“, – sakė M.Dubnikovas.
O jei suvienodinsime akcizus? Pasak M.Dubnikovo, tokiu atveju vienos rūšies alkoholiniai gėrimai gali būti diskriminuojami prieš kitus.
„Alaus kainai tai stipriai atsilieptų. Tad gali paveikti visą rinką. Valstybė per mokesčius gali paveikti vartojimo kultūrą“, – mano jis.
Vienodus akcizus alkoholiui šiuo metu turi viena pasaulio valstybė – Slovėnija.