Iki liepos mėnesio gyventojai turėjo pasirinkti, kaip jie kaups pensijai. Preliminarūs rezultatai rodo, kad didelė dalis žmonių ėmė abejoti papildomo kaupimo galimybe. Todėl jie sustabdė kaupimą.
1,132 mln. Lietuvos gyventojų šių metų liepą kaupia prisidėdami nuo savo atlyginimo, kai sausį tokių žmonių buvo 645 tūkstančiai. Tai gera žinia reformos kūrėjams. Bet yra ir blogų žinių.
„Tai pagrindinis reformos pasiekimas – kad žmonės prisidėtų prie kaupimo. Dalyvių kaupimo sistemoje apskritai padaugėjo“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, žurnalistams pristatęs pirmuosius reformos duomenis.
Žmonės, pasak jo, tapo sąmoningesni, tačiau yra ir nerimo signalų – penktadalis milijono nusprendė padaryti pauzę arba rinktis savo būdus būsimai pensijai.
Viršijo lūkesčius, bet ne visur
Ne visi kaupiantieji prisidėjo nuo savo darbo užmokesčio, konstatuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ketvirtadienį pristačiusi naujausius pensijų kaupimo reformos duomenis.
„Žmonės buvo nežinioje – apsimoka ar neapsimoka kaupti, todėl formulė 2+0+0 panaikinta“, – sakė L.Kukuraitis.
Nuo sausio mėnesio per 90 tūkstančių gyventojų nusprendė nuo savo atlyginimo kaupti po 3 proc. L.Kukuraitis mano, kad tai yra didelis pasiekimas, viršijęs lūkesčius.
Pirmos ir antros pensijų pakopos buvo supriešintos. „Jos konkuravo tarpusavyje, ir tai norėjosi panaikinti, kad kaupiantiesiems nemažėtų „Sodros“ pensijos“, – priminė ministras.
Demografinė situacija, pasak jo, ir toliau spaudžia vykdyti reformą.
200 tūkstančių gyventojų sustabdė kaupimą
Šių metų liepos 1 dienos duomenimis, 204 tūkstančiai gyventojų yra sustabdę pensijų kaupimą – pernai tuo pačiu metu buvo mažiau nei 20 tūkstančių.
„Po trejų metų mes juos vėl bandysime pakviesti dalyvauti sistemoje“, – sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Šie žmonės sprendė, kas geriau – dabar didesnės pajamos ar didesnė pensija senatvėje.
Tiesa, jų sukaupti pinigai ir toliau liks pensijų fonduose. Priklausomai nuo fondo, jo sukaupta suma gali ir didėti, jei jis ir nekaups.
J.Varanauskienė mano, kad šie žmonės kol kas svarsto, todėl esą tai nėra blogiausia naujiena.
Į „Sodrą“ lėšas perkėlusių žmonių – vos per 40 tūkstančių. „Tarp tų sugrįžusių yra tie, kurie sukaupė mažesnes sumas, nei tikėjosi. Vidutinė sukaupta suma – apie du tūkstančius eurų. Jie tai vertina kaip nesėkmę“, – sakė „Sodros“ vadovė. Beveik 83 mln. eurų buvo grąžinta „Sodrai“.
Beje, 40 metų nesulaukę asmenys tolygiai pasiskirstė dėl kaupimo – 74 tūkstančiai sutiko kaupti, o beveik 78 tūkstančiai – atsisakė.
Pensijų fondų asociacija mato dvi medalio puses
„Ši reforma paskatino kaupiančiuosius domėtis ilgalaike finansine padėtimi“, – kaip teigiamą dalyką pastebėjo Marijus Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas.
Galimybė kaupti papildomai antrojoje pakopoje yra reikšmingas pagerinimas. Tiesa, 3 proc. savarankiškas kaupimas dar nėra pakankamas, jis mano, kad ateityje ši suma galėtų būti ir didesnė.
Be to, yra ir daugiau naudų – žmonės gali laisviau rinktis fondus, skirti daugiau lėšų.
Tačiau M.Kalesinskas, kaip neigiamą signalą, išskyrė tuos, kurie sustabdė kaupimą.
„Tai savotiška žinutė politikams, kad reformos pensijų sistemoje buvo vykdytos per dažnai, žmonės nespėjo prisitaikyti prie reformos. Politikai turėtų susimąstyti ir padaryti išvadas iš šios žinutės“, – pridūrė M.Kalesinskas.
Pasak jo, žmonės yra pavargę nuo reformų, jos turi būti daromos gerai, ir joms politikai turi gerai pasirengti.
L.Kukuraitis, atsakydamas į 15min klausimą, kokie buvo jo lūkesčiai, sakė, kad tai ir buvo prognozuota. „Tai žmonių, kurie dalyvauja sistemoje, tam tikras sustojimas. Jie pasiėmė svarstymo galimybę – ką toliau daryti – grįžti į fondus ar kitaip elgtis“, – sakė ministras. Valdžios politiniai sprendimai, neslėpė jis, taip pat padarys įtaką tolesniems sprendimams.
Pinigai geriau šiandien, o ne ateityje. Aš geriau žinau, kur investuoti savo pinigus pensijai. Trečias variantas – dar nežino. Tokias galimas kaupimo sustabdymo priežastis įvardino „Sodros“ vadovė.
M.Kalesinskas mano, kad dalis tiesiog laukia, kokie bus pokyčiai kaupimo sistemoje.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys mano, kad maksimaliai kaupiančių gyventojų skaičiaus padidėjimas yra geras ženklas.
„Mūsų vertinimu, apie 56 proc. aktyviai kaupiančių II pakopos dalyvių pasirinko maksimalų kaupimo režimą, likusieji 44 proc. kaupia mažesniu tempu, kuris irgi automatiškai augs. Toks pasiskirstymas rimtų demografinių iššūkių kontekste yra geras rodiklis. Visi sistemos dalyviai kaupia gyvenimo ciklo fonduose, kurie yra vienas esminių šios reformos elementų“, – sako Š.Ruzgys.
