Suomija vykdo bandomąjį projektą, kurio metu 2 tūkst. gyventojų duoda po 560 eurų (bazinės mėnesio pajamos). Besąlygiškai gyventojams tokia suma bus duodama kas mėnesį dvejus metus.
Pasirinkti suomiai projekte dalyvauja jau 5 mėnesius, ir matyti pirmieji rezultatai. Teigiama, kad bazines pajamas gaunantys žmonės patiria mažiau streso, turi didesnių paskatų ieškoti darbo, turi laiko vystyti verslo idėjas.
Europoje tai yra pirmoji tokia bazinių pajamų schema. Pinigus gaunantys asmenys neprivalo rodyti, kad aktyviai ieško darbo, jų neprašoma nuolat prisistatyti į darbo biržą, kaip kad privaloma tiems, kurie gauna nedarbo pašalpas.
Tokias pajamas gaunantys žmonės pinigus gali leisti, kur panorėję, ir taip dingsta pagrindinis dabartinės nedarbo draudimo sistemos trūkumas – menka motyvacija ieškoti darbo.
Jeigu šios schemos dalyvis randa darbą, jis ir toliau numatytą laiką gauna bazines mėnesio pajamas.
Vakarų Suomijoje gyvenantis bedarbis jaunas tėvas Juha Jarvinenas buvo atsitiktinai pasirinktas bazinių pajamų mokėjimui. „The Economist“ jis aiškino, kad dabar, priešingai nei gaudamas bedarbio pašalpą, aktyviai ieško darbo. Anksčiau jam siūlė dirbti ne visą darbo dieną, tačiau pasiūlymai jam būdavo neprasmingi, mat tokiu atveju būtų netekęs paramos bedarbiui.
„Tai yra beprotiška, todėl niekas nesutinka dirbti“, – aiškino vyras.
Jis tikino, kad ruošiasi pradėti verslą. Vyras patiria kur kas mažiau streso, mat jam nereikia pasirodyti darbo biržoje, pildyti anketų.
„Aš esu menininkas ir startuolis. Aš esu labai aktyvus, neturiu laiko sustoti“, – pridūrė jis.
Tiesa, šis Suomijos bandymas turi nedaug palaikymo. Vasarį didžiausia Suomijos profesinė sąjunga pareiškė, kad eksperimentas yra pernelyg brangus, jis paskatins kai kuriuos žmones dirbti mažiau, o nepaklausių profesijų atlyginimai augs.
„Mes manome, kad ši socialinė politika yra nukreipta neteisinga linkme“, – „Bloomberg“ sakė centrinės suomių profesinių sąjungų organizacijos vyriausiasis ekonomistas Ilkka Kaukoranta.
Penktadaliui Suomijos gyventojų atstovaujanti profesinė sąjunga aiškino, kad šis modelis yra „neįmanomai brangus, nes padidintų valdžios deficitą maždaug 5 proc. BVP“.
Kovą Kanados didžiausia provincija – Ontarijas – paskelbė apie panašų eksperimentą, kai gyventojams yra mokamos bazinės pajamos.
