Nors vien Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiemet pranešė nustačiusi 1010 nelegaliai dirbusių asmenų, šiuo metu sąraše įmonių, kurios neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, įtrauktos vos keturios įmonės: UAB „Bioprizmė“, UAB „Kristalgis“, UAB „Spectrum Logistika“ ir UAB „Torsena“.
Didžiausia bendrovė tarp jų – transporto paslaugų bendrovė „Spectrum Logistika“ – pernai įtraukta į „Verslo žinių“ sparčiausiai augančių bendrovių „Gazelė 2018“ sąrašą.
Įmonės vadovas Ernestas Ivaško naujieną sužinojo tik paskambinus 15min ir buvo priblokštas – įmonė padarė klaidą tvarkydama dokumentus vienam darbuotojui, o dabar trejus metus negalės gauti paramos, reikės teisintis bankams.
Nuostabos neslepia ir statybos darbų įmonės „Kristalgis“ vadovas Algimantas Balsys. Jis pripažįsta, kad įmonė padarė nusižengimą ir už tai kartą buvo bausta, bet antra bausmė – neproporcinga.
VMI tuo tarpu į „gėdos“ sąrašą įmones pradėjo traukti šiemet pagal įstatyme apibrėžtus kriterijus – jei atsiranda popierius, garantuota ir vieta sąraše.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas vertina, kad toks sąrašas reikalingas, tačiau tik tuomet, kai į jį patenka akivaizdžiai piktnaudžiaujančios įmonės.
E.Ivaško tikina, kad nenusipelnė: „Žiauru“
Logistikos versle dirbantį E.Ivaško itin nustebino 15min klausimas – tai, kad įmonė atsidūrė „gėdos lentoje“, jam buvo naujiena. Vadovas patikina, kad visi mokesčiai sumokėti laiku, jis pats asmeniškai nuobaudų nėra gavęs. Pasukęs galvą prisiminė vieną vairuotoją.
„Labai keista. Pas mus buvo problema tik su vienu vairuotoju, buvo paskirta kažkokia minimali nuobauda, ir daugiau nieko. Labai blogai, o kur čia galima kreiptis, kur galima pasiteirauti“, – pradžioje nepatikėjo E.Ivaško.
Pasitikslinęs jis 15min perskambino pats ir patikino, kad netgi minėtas vairuotojas buvo įdarbintas oficialiai.
„Mes jį oficialiai įdarbinome, bet padarėme klaidą. Tai buvo pirmos mūsų mašinos ir pirmas vairuotojas, kai reikia vizos D. Darbo viza turėjo būti iškart mūsų vardu pervadinta, o vairuotojas dirbo kurį laiką su savo ankstesnės darbovietės viza. Buvau iškviestas, viską paaiškinau, pripažinau, gavau baudą, sumokėjau, ir galvojau – viskas“, – susikrimto E.Ivaško.
E.Ivaško tikina, kad bauda siekė apie 200 eurų ir jis nesuvokia, kodėl už tokį prasižengimą įmonė įtraukta į sąrašą, tačiau sąraše nėra jokių nuolat pažeidimus darančių įmonių.
„Tai nebuvo nelegalus darbas – vairuotojas buvo įdarbintas legaliai, už jį buvo mokėti visi mokesčiai, tiesiog buvo neteisingai apiformintas pagal vizą. Tai labiau migracijos pusės problema, už tai gavome pusę minimalios baudos, nes ir pirmą kartą, ir tikrai apgailestaujame, ją ištaisėme“, – kremtasi E.Ivaško.
Labiausiai jį stebina tai, kad sąrašas toks tuščias.
„Čia žiauru. Kol aš rašiau pasiaiškinimą, prie manęs nubaudė gal tris statybų bendroves, kuriose nelegaliai dirbo ukrainiečiai ir baltarusiai. Tai kur tos įmonės? Iš šimtų tūkstančių sąraše yra tik 4 įmonės? Aš esu 100 kartų įsitikinęs, kad yra šimtai vežėjų įmonių, kurios turi vieną ar dvi mašinas, kur dirba baltarusiai, ukrainiečiai ir t.t., ir kurie ne kartą bausti. Mūsų įmonė tarp jų visiškai neįsipaišo, nes mokesčiai visą laiką laiku sumokėti, viskas padaryta“, – netiki E.Ivaško.
Jis patikina, kad aiškinsis, kaip gali apginti įmonės reputaciją, ketina susitikti ir su VMI atstovais. Vadovui nerimą kelia, kad buvimas sąraše gali bloginti finansavimo sąlygas bankuose.
„Suprasčiau, jei tai būtų pakartotinis pažeidimas, ar būtų kas nelegaliai dirbęs. Dabar taip, suklydom, nežinojome, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, susimokėjom baudą ir to nebekartojame. Aš asmeniškai esu tik už greitį nubaustas, o šiaip už nieką kitą niekada gyvenime nesu nei baustas, nei ką kitą“, – atsiduso E.Ivaško.
„Spectrum logistika“ bendrovėje šiuo metu dirba 35 darbuotojai, o vidutinis birželį jiems išmokėtas atlyginimas siekė 1361 eurą prieš mokesčius.
Valstybinė darbo inspekcija 15min patvirtino, kad įmonei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo pagal užimtumo įstatymą ir, nors bauda nėra didelė, pagal esamą reglamentavimą toks pažeidimas lemia įtraukimą į rizikingų mokesčių mokėtojų sąrašą – laikomas nelegaliu darbu.
Dėkoja valstybei „už pagalbą“ smulkiam verslui
UAB „Kristalgis“ direktorius A.Balsys neslepia, kad įmonė prasižengė.
„Išeina, kad viename objekte pagavo du žmones neįdarbintus. Atvažiavo ukrainiečiai pirmą dieną dirbti, galima sakyti, gal pusiau dirbti – apsižiūrėti. Bet kadangi atvažiavo Valstybinė darbo inspekcija, pasižiūrėjo ir atrado, jie pasakė, kad dirba pirmą dieną ir taip išėjo. Bet tiesiog pati mūsų valstybė nepasirūpina lengvesniu įdarbinimu. Dabar išeina taip, kad dokumentai užtrunka ilgiau, nei tikėtina. Jei esi mažas, negali laukti – tau objektas iškrenta spontaniškai. Savaitę dvi tu dar gali palaukti, o paskui jau nebeturi laiko, ir išeina kaip išeina“, – atsidūsta smulkios bendrovės vadovas.
Jis piktinasi, kad norint įdarbinti ukrainietį, ir pusantro mėnesio užtrunka darbo vizų tvarkymas.
„Dabar tvarkėme šešiems ukrainiečiams, tiksliau, penkiems, visi vizos net negavo. Užtrunka su jų teisėsauga, mūsų ambasada. Nuo pirminių dokumentų iki darbo vizos trunka apie pusantro mėnesio“, – sako A.Balsys.
Antrą kartą būti nubaustam už tą patį nusižengimą jam atrodo neproporcinga.
„Išeina taip, kad valstybė sukuria problemą, tada gaudo. Aš ir teisme buvau, neneigiau to dalyko, pabrėžiau, kad valstybė nepadaro visko iki galo. Afišuojame, kad skatiname verslą, tačiau, aš suprantu, kad skatina tik stambųjį verslą. Smulkusis negali ateiti ir pasakyti palaukti – tau objektas būna čia ir dabar, tau reikia žmonių, o Darbo birža (dabar – Užimtumo tarnyba) žmonių neskiria, nes jų ten nėra. Sėdi biržoje tik tie, kurie darbo nenori“, – pyksta verslininkas.
Jį gąsdina pasekmės, kurios gresia už buvimą „gėdos sąraše“.
„3 metams. Kad čia būtų ne pirmas kartas, dar suprasčiau. Bet kaip pirmam kartui tokia nuobauda, sakyčiau, per daug. Dabar išeina, kad aš 10-yje vietų negaliu prašyti finansavimo naujiems darbininkams, pvz., biržoje, ką gali kitos įmonės. Negaliu dalyvauti visuose viešuosiuose konkursuose. Negaliu prašyt paramos verslui, visur keliai uždaryti“, – kalbėjo verslininkas.
15min nepavyko susisiekti su kitomis dviem sąraše atsidūrusiomis bendrovėmis.
Įstatymų eilutėse – daug kriterijų
VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė patikina, kad sudarant sąrašą vertinami tik tie pažeidimai, kurie padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d.
„Mokesčių administratorius viešai skelbia informaciją apie mokesčių mokėtojus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, savo interneto puslapyje bei šią informaciją nuolat atnaujina pagal savo turimus bei kitų institucijų pateikiamus duomenis. Minėtą sąrašą VMI formuoja bei atnaujina remiantis ir tais duomenimis apie pažeidimus, kuriuos nustato kitos institucijos, pvz.: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba“, – sako A.Gaudutytė.
15min jau rašė, kad yra keturi būdai, kada įmonė gali būti įtraukta į „gėdos sąrašą“, tai aprašyta Mokesčių administravimo įstatyme.
Pirmasis kriterijus – vertinama, ar nebuvo nuslėpta pajamų ar mokesčių, ar nebuvo mokami „vokeliai“, ar pagrįsta PVM ataskaita, ar neskirta baudų už bandymą nepagrįstai mažinti pelno mokestį ar tenkinti kitus savininkų poreikius. Jei įmonei ar savarankiškai besiverčiančiajam buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir dėl tokių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 tūkstančių eurų mokesčių – vieta sąraše garantuota.
Antras kriterijus – ar per trejus metus įmonė ar savarankiškai dirbantis asmuo buvo baustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą.
Trečias kriterijus – jei įmonė ar jos vadovas per trejus metus buvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai.
Paskutinis kriterijus patekti į „gėdos“ sąrašą – 1500 eurų bauda įmonės vadovui ar „kitam atsakingam asmeniui“, ar individualia veikla besiverčiančiam asmeniui už atskirai nurodytus nusižengimus, taip pat, jei nustatyti pakartotiniai nusižengimai.
Tinka baudos už nelegalų darbą, darbo užmokesčio skaičiavimo pažeidimus, neteisėtą ūkinę veiklą, alkoholio ir tabako licencijavimo tvarkos ar prekybos pažeidimus, neteisėtas loterijas, neleistinas su tauriaisiais metalais, metalo laužu ar atliekomis susijusias veiklas, už dokumentų, banderolių klastojimą, prekybą be kasos aparatų ar netinkamą jų eksploatavimą, neleistiną prekybą transporto priemonėmis, naftos produktais, netgi netinkamą dokumentaciją ar kainodarą.
M.Dubinkovas: Sąrašas reikalingas, bet neturi būti „slidžios dalies“
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas M.Dubnikovas vertina, kad „blogųjų įmonių“ sąrašas yra reikalinga priemonė, tačiau joje turi atsidurti tie, kurie tikrai nusipelno.
„Sutikime, tokie blogieji sąrašai tikrai gali egzistuoti, ir užsienyje tikrai egzistuoja, kai smarkiai prasižengusios įmonės negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Tai gali būti kaip tramdymo priemonė įmonėms, kurios siekia nesąžiningai konkuruoti rinkoje. Sutikime, jei nesumokami mokesčiai, slepiama ar mokama vokeliuose, tai tokios įmonės gali dalyvauti viešuosiuose konkursuose su mažesne kaina. Ir, be abejo, mes turime tokias įmones eliminuoti, kad nekiltų noro taip elgtis rinkoje“, – vertina M.Dubinkovas.
Tačiau, anot jo, tokia priemonė turėtų būti kraštutinė.
„Kiekvienas atskiras atvejis, be abejo, gali iškelti klausimų, ar sistema veikia tinkamai. Tai turėtų būti kraštutinė priemonė. Nes tai yra antra bauda – kiekviena prasižengusi įmonė būna nubaudžiama, ji sumoka baudą, o patekdama į sąrašą, ji tarsi baudžiama antrą kartą. Todėl į sąrašą turėtų patekti akivaizdžiai piktnaudžiaujančios įmonės. Šioje vietoje yra slidi dalis – jei kažkurios įmonės gali ne visiškai pelnytai patekti į sąrašą, tai sistemą reikėtų tobulinti“, – sako M.Dubnikovas.
Pasak M.Dubnikovo, sąrašo dalyvių skaičių dar anksti vertinti, kadangi sąrašas tik pradėtas pildyti, tačiau „be abejo, norėtųsi, kad tokie sąrašai būtų tušti“.
Anksčiau Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius jau buvo įspėjęs, kad „gėdos sąrašas“ panašus į susidorojimo priemonę – nueita ne verslo skatinimo, bet represijų keliu, kai už vieno asmens klaidą gali nukentėti netgi stambios įmonės.
„Tai žiaurus instrumentas, kuris nepamatuotas. Jis bus naudojamas represiniais tikslais, kai, aš sakyčiau, geriausiai motyvuoja ir skatina meduoliai. (…) Juk yra sakoma – nori šunį mušti, lazdą visuomet rasi. Net gyvūnų dresavime atsisakyta rimbo, viskas eina per motyvaciją, per pagyrimą. Tai manau, jei nori daryti kažkokią gėdos lentą, tai geriau padarytų padėkos arba pagarbos lentą, į kurią galėtų įeiti tiek savivaldybių vadovai, tiek valstybinių institucijų vadovai, kurie efektyviai naudoja lėšas ir verslas bus motyvuotas tikrai tą daryti“, – sako S.Leonavičius.
Negali dalyvauti pirkimuose, gauti paramos
Mokesčių mokėtojai, tapę neatitinkančiais patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat negalės tapti paramos gavėjais, o tokį statusą turintiems – šis statusas bus panaikinamas.
„Atliekant juridinių asmenų arba individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų kontrolės veiksmus, bus taikomi ilgesni patikrinimo atlikimo senaties terminai (įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.)“, – vardija VMI atstovė A.Gaudutytė.
Ji primena, kad informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nelaikoma paslaptyje.
„Ji skelbiama mokesčių administratoriaus interneto svetainėje, taigi ją gali matyti verslo partneriai, kredito įstaigos, kitos institucijos, vertinančios ūkio subjekto patikimumą ar jo veiklos skaidrumą“, – sako A.Gaudutytė.
