Kovo pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas viename iš įprastų rytinių pranešimų „Twitter“ svetainėje paskelbė, kad prekybos karai yra „geras dalykas“ ir kad tokiai šaliai kaip JAV, kuri prekiaudama su kitomis valstybėmis praranda milijardus dolerių, „juos laimėti visai nesunku“.
Prabėgus trims savaitėms po šių apmąstymų D.Trumpas įvedė didžiulius muitų tarifus Kinijai. Akademikų nuomone, dėl tokio sprendimo tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių neabejotinai prasidės konfliktas.
„Tai sukels prekybos karą“, – pareiškė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas Jamesas Andrew Lewisas, anksčiau dirbęs JAV prekybos departamente, kur vadovavo šios organizacijos tyrimams dėl nacionalinio saugumo ir šnipinėjimo, susijusio su aukštųjų technologijų prekyba su Kinija.
Kiniją tiriantis Džordžijos valstijos universiteto akademikas Andrew Wedemanas sutinka, kad prieš Pekiną nukreipti D.Trumpo muitai, kurių tikimasi surinkti net 60 mlrd. JAV dolerių (49 mlrd. eurų), įžiebs karą, nes Kinija neabejotinai suduos atsakomąjį smūgį.
Kinijos reakcija
„Labai tikėtina, kad kinai nusitaikys į tokias prekes, kaip žemės ūkio produktai, – sako jis. – Jei ne kvaili.“
Abu mokslininkai sutaria, kad JAV prezidentas ką tik pradėjo prekybos karą, bet skiriasi jų nuomonės dėl to, ar toks ėjimas būtinas ir naudingas kovojant su nesąžiningumu tokiose srityse, kaip intelektinės nuosavybės teisės ir prieiga prie rinkos.
J.A.Lewisas įsitikinęs, kad jau seniai reikėjo nubausti Pekiną dideliais muitais už nuolatinius pažeidimus. Jo nuomone, pastaruosius 20 metų kinų ekonominis šnipinėjimas kasmet kainavo JAV dešimtis milijardų dolerių. Bet kadangi Kinijos ekonomika visada buvo mažesnė, šie nuostoliai tiesiog būdavo laikomi kaina už galimybę prekiauti su šia šalimi.
Netvarūs nuostoliai
„Dabar Kinija yra antra pagal dydį ekonomika visame pasaulyje, – sako J.A.Lewisas. – Su šiais nuostoliais taikstytis nebegalima.“
Kinijos ekspertas A.Wedemanas sutinka, kad JAV jau ne vieną dešimtmetį bando išspręsti apmaudų klausimą dėl Pekino pažeidimų intelektinės nuosavybės srityje, bet abejoja, ar naujieji D. Trumpo muitai yra geriausias būdas atitaisyti skriaudą Vašingtonui. „Bandymas šiais muitais išspręsti minėtąją problemą yra tas pats, kas imti į rankas kūjį, kai iš tiesų reikia skalpelio“, – sako jis.
A.Wedemanas taip pat skeptiškai vertina mintį, kad D.Trumpo muitų planas yra grindžiamas nuoseklia strategija. „Nemanau, kad jis tai gerai apmąstė ir supranta, jog kinai neabejotinai suduos atsakomąjį smūgį, – sako ekspertas. – Kontrataka bus stipri. Jie tą gali padaryti.“
J.A.Lewisas sako, kad Kinijai įvedus muitus žemės ūkio produktams, pavyzdžiui, sojų pupelėms, gerokai nukentėtų JAV ūkininkai, bet būdama didžiausia lėktuvų rinka Kinija taip pat gali smogti tokiems sektoriams kaip aviacija: „Kažin ar „Boeing“ labai nudžiugtų, jei kinai nutartų vietoj šios įmonės lėktuvų pirkti Europos Sąjungoje gaminamus „Airbus“.
Ar esama strategijos?
Strateginių ir tarptautinių studijų centro atstovas J. A. Lewisas taip pat nerimauja, kad Kinijai nustatyti muitai stokoja strateginio planavimo ir supratimo, ko jais norima pasiekti.
„Tai įprastas klausimas: ar prezidento administracija tikrai turi strategiją, apibrėžtą tikslą ir kelią iki to tikslo? – klausia jis. – Tas tikslas turėtų būti naujas susitarimas su Kinija ir kitais prekybos partneriais, kaip toliau vyks tarptautinė prekyba ir ko imtis, kad tam tikrose srityse ji būtų sąžiningesnė. Galbūt tokia strategija egzistuoja, bet kol kas nematome jokių tai patvirtinančių ženklų.“
Kitas rodiklis, kad Kinijos muitai išties nepagrįsti jokia strategija, yra ne mažiau griežta D. Trumpo pozicija kitų svarbių sąjungininkų atžvilgiu, kurią jis išsakė paskelbdamas apie muitus Pekinui.
„Esama požymių, kad tai išsamiai neapmąstyta, nes Kinija kelia didelių problemų pasaulinei ekonomikai. Ne tik JAV, bet ir mūsų sąjungininkams, – sako J. A. Lewisas. – Todėl priėmus sprendimą pagaliau leistis į labai sunkią diskusiją su kinais, tikriausiai nederėtų pradėti įgyvendinti šio plano atstumiant vienus svarbiausių partnerių: Vokietiją, Kanadą ir Meksiką. Tai kelia dvejonių.“
Svarbiausia – sąžiningesnė prekyba
J.A.Lewisas skeptiškai vertina D.Trumpo administracijos pasirengimą kietai Kinijos reakcijai į Vašingtono įvestus muitus, bet, nepaisant to, yra įsitikinęs, kad šių naujų muitų tikrai reikėjo. „Tai geriau nei nieko. Praėjusios administracijos nesiėmė jokių veiksmų“, – sako jis.
Vis dėlto nederėtų klaidingai manyti, kad kilsiantis prekybos karas su Kinija yra galutinis tikslas. „Negalima siekti paprasčiausiai nubausti Kiniją, – sako jis. – Galutinis tikslas turėtų būti pertvarkyti pasaulinę prekybą.“
Tačiau J.A.Lewisas pripažįsta, kad pradėdamas JAV ir Kinijos prekybos konfliktą D. Trumpas nebūtinai mąstė apie sąžiningesnius, teisingesnius ir taisyklėmis pagrįstus pasaulinės prekybos principus.
