Vilniaus darbo biržoje per dieną įregistruojama per 500 naujų bedarbių. Masiškai daugėjant bedarbių, net tie, kurie dar turi darbą, ima galvoti apie galimus sunkumus minant Darbo biržos slenkstį. Nuo ko pradėti netekus darbo ir ko galima tikėtis iš Darbo biržos?
Pasirūpinkite sveikatos draudimu
Darbo biržos (DB) puslapyje teigiama, kad bedarbiu vadinamas žmogus, kuris neturi darbo. Žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių neieško darbo, vadinami asmenimis, neįeinančiais į darbo rinką. Nors padėtis rinkoje tikrai nėra lengva, vyrauja nuomonė, kad kas ieško, tas randa.
Pirmiausia, ką turėtumėte padaryti atleisti iš darbo arba gavę įspėjimą apie atleidimą – pasirūpinti sveikatos draudimu. Anot DB atstovės Birutės Balynienės, sveikatos draudimo galiojimo laikas baigiasi tą pačią akimirką, kai nutraukiama darbo sutartis. „Nebemokame įmokų, nebegauname ir socialinių garantijų. Nemažai žmonių vien dėl sveikatos draudimo registruojasi DB. Kita išeitis yra mokėti Ligonių kasoms ir pačiam žmogui apsidrausti“, – sakė ji.
Registruotis DB galima nuvykus į vietą arba pasinaudoti išankstine registracija internete. Tokiu atveju per penkias dienas vis tiek reikia nuvykti į teritorinę DB, kur jūsų lauks paruošti dokumentai. Vykstant registruotis į DB reikia turėti pasą ar asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę, nustatytos formos pažymą iš darbdavio apie darbą paskutinėje darbovietėje, pažymas apie gaunamas išmokas, prašymą nedarbo draudimo išmokai gauti, sutikimą dėl duomenų tikrinimo.
Išmokos ne visiems ir ne iškart
Teisę į nedarbo draudimo išmoką teoriškai turi visi užsiregistravę DB ir negavę darbo pasiūlymo, atitinkančio profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. Tačiau nuo jūsų darbo stažo priklauso, kokio dydžio ji bus ir kiek laiko ją gausite. DB teigiama, kad išmokai gauti reikia turėti ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 36 mėn. Tačiau Vilniaus DB direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika patikslino, kad stažas nėra skaičiuojamas, jei žmogus darbą prarado dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – darbdavio bankroto, etatų mažinimo, karo tarnybos.
Jei atitinkate visus kriterijus, nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo DB dienos. Atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo DB dienos. Gavusiems išeitinę išmoką nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus mėnesiui po sutarties nutraukimo. Gaunantiems ligos, motinystės (tėvystės) pašalpą nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.
Vidutinė nedarbo draudimo išmoka šiuo metu yra apie 700 litų, jei darbo stažas didesnis, ji gali siekti ir 1100 litų. Jei gaunate valstybinę socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją, prarasto darbingumo ir panašias kompensacijas, gausite tik išmokos dalį, viršijančią gaunamą pensijų ar kompensacijų sumą.
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo jūsų nedarbo draudimo stažo – jei jis mažesnis negu 25 metai, ji mokama 6 mėnesius. Ilgiausiai išmokos gali būti mokamos 9 mėnesius. Pakartotinai išmoka skiriama tik praėjus 12 mėnesių po paskutinės išmokos. Paramą prarasite, jei atsisakėte siūlomo darbo, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, be pateisinamų priežasčių atsisakėte dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse ar nustatytu laiku neatvykote priimti pasiūlymo dirbti. Anot E.Valeikos, tokių atvejų beveik neliko. „Šiuo metu retai pasitaiko, kad kas atsisakytų darbo – ką siūlo, tą ir griebia“, – sakė jis.
