Anglijoje bankrutavusi lietuvė Milda Špakauskaitė džiaugiasi – bankrotas Anglijoje esą moteriai leido pradėti gyvenimą iš naujo.
„Priešingu atveju didžiulės skolos mane, ko gero, būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies“, – sakė M.Špakauskaitė.
2008 metais vienam sostinės interjero dizaino salonų vadovavusi M.Špakauskaitė iš tuometinio „Hansabanko“ (dabar – „Swedbank“) pasiskolino 122 tūkst. eurų (420 tūkst. Lt) sklypui su namu prie Vilniaus pirkti.
Tačiau jau po metų moteris prarado darbą, išsiskyrė su partneriu ir likusi viena su dukra nepajėgė bankui mokėti mėnesinės 550 eurų (apie 1 900 Lt) įmokos. Tuomet M.Špakauskaitė pasirinko emigrantės kelią. Anglijoje pagimdžiusi dar vieną dukterį moteris visiškai nebeturėjo galimybių mokėti bankui.
Lietuvos apeliaciniam teismui šiemet pripažinus, kad kitose Europos Sąjungos šalyse įvykę piliečių bankrotai pripažįstami ir Lietuvoje, M.Špakauskaitė suskubo pasinaudoti šia galimybe ir šių metų vasarą iki 130 tūkst. eurų išaugusi moters skola buvo nurašyta.
„Aš tikiu, kad tokių kaip Milda Lietuvoje yra šimtai, jei ne tūkstančiai. Bankrotas Anglijoje gali atrodyti patrauklus būdas atsikratyti skolų. Bankroto procedūra trunka iki metų, o teismo išlaidos nėra didelės – apie 2 800 Lt“, – sakė M.Špakauskaitei atstovavęs Andrejus Smolenko, „Insobaltika UK“ patarėjas nemokumo klausimais.
Jeigu M.Špakauskaitė grįžtų į Lietuvą, jos kredito istorijoje būtų įrašas apie bankrotą, bet esą jei moters pajamos būtų pakankamos, bankas privalėtų spręsti, kokiomis sąlygomis jai suteikti kreditą.
„Žmogus kaip ir pradeda gyvenimą iš naujo“, – sakė advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas.
M.Špakauskaitė teigė, kad sklypo su namu parduoti tuomet, kai ji nebegalėjo mokėti įmokų bankui, neapsimokėjo – prieš krizę kainavęs 400 tūkst. Lt, per krizę jis pigo perpus. Ir pardavus namą dar likusios skolos moteris esą nebūtų galėjusi susimokėti.
Augs emigracija?
Lietuvis, norėdamas bankrutuoti užsienyje, turi ten gyventi ir dirbti. Anglijoje, teoriškai, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto, lietuvis turi ten pragyventi 3 mėn. ir vieną dieną. Tačiau praktikoje taip atsitinka retai – bankroto prašymas patenkinamas mažiausiai po šešių mėnesių darbo ir gyvenimo Anglijoje, rekomenduojama dirbti ir gyventi ilgiau.
A.Smolenko teigimu, tokių lietuvių Anglijoje yra daugiau. Pats A.Smolenko padėjo bankrutuoti jau trims lietuviams. Vidutiniškai lietuviai skolingi buvo nuo 100 tūkst. eurų iki 250 tūkst. eurų. Anglijoje rekomenduojama prašyti bankroto tik tuomet, jei skola siekia ne mažiau nei 15 tūkst. eurų.
A.Smolenko kartu su G.Žlioba teigia šiuo metu konsultuojantys 17 klientų iš Lietuvos dėl galimo bankroto. Tarp jų esą yra ir statybininkų, buvusių bendrovių vadovų.
A.Žiobos teigimu, galimybė bankrutuoti užsienyje dar labiau padidins emigraciją iš šalies.
„Ekonominė krizė paliko skaudžius pėdsakus – žmonės kreipiasi teiraudamiesi dėl fizinio asmens bankroto galimybės, nes užgriuvusi skolų našta persekiotų juos visą likusį gyvenimą, be jokios vilties atsitiesti ir pradėti viską iš naujo“, – sakė G.Žioba.
