Lietuvos bankas sumažino šių metų ūkio augimo prognozę nuo 3,4 proc. iki 3,2 proc. Kitiems metams prognozuojamas 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, trečiadienį aiškino Andrius Škarnulis, Makroekonomikos ir prognozacimo skyriaus viršininkas.
Vertinant tarptautinę aplinką, jo teigimu, „apima jausmas, kad matai didėjantį sniego rutulį ir nežinai, ar jis pasieks Lietuvą“.
A.Škarnulis pabrėžė, kad geopolitinė įtampa, ekonomikos politikos neapibrėžtumas visame pasaulyje daro didelę įtaką ekonomikai.
NT kainos augo lėčiau nei atlyginimai. Manau, kad panaši situacija išsilaikys – algų augimas ir toliau bus spartus. NT rinka stabilizuojasi, todėl tikėtis didžiulio kainų augimo būtent būsto segmente nereikėtų, – aiškino analitikas.
„Tarptautinėje aplinkoje šiuo metu karšta. Didieji banginiai pasaulio ekonomikoje – euro zona, Kinija, JAV – ateinančiais metais judės lėčiau nei šiemet. Tai veikia geopolitinė įtampa, didėjantis stresas. Padidėjęs neapibrėžtumas neigiamai veikia investicijas ir ekonomikos augimą. Simbolis – prekybos karai. Tai yra viena esminių rizikų pasaulio ekonomikos augimui. Kyla klausimų, ar investuoti, ar kaupti rezervus juodesnei dienai. Tokios tendencijos paliečia ir Lietuvą“, – aiškino A.Škarnulis.
Dalis visuomenės jau užsidėjo rožinius akinius, nevengia paišlaidauti, – sakė A.Škarnulis.
Europos Sąjungoje tiek verslo, tiek vartotojų optimizmas buvo pasiekęs rekordinį lygį. Tiesa, primena analitikas, jau kurį laiką tas optimizmas mažėja.
Lietuvoje optimizmą rodo faktas, kad žmonės netaupo – lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba.
„Dalis visuomenės jau užsidėjo rožinius akinius, nevengia paišlaidauti. Kai atlyginimai krito, tai lietuviai būtent tada susikaupė ir sugebėjo sutaupyti. Daug lietuvių gyvena skurdžiai, todėl tikėtis didelio taupymo iš jų nebūtų sąžininga“, – sakė A.Škarnulis.
Vis dėlto bankas prognozuoja kitais metais nors ir lėčiau, bet ekonomiką augsiant. Analitikų teigimu, ekonomikos augimą ir toliau labiausiai skatins vidaus vartojimas, kurį skatina augantis darbo užmokestis tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
Dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo atlyginimai ir toliau kils. Jie augs greičiau nei kainos, tikina Lietuvos banko specialistai.
„Kainos augs bene triskart lėčiau nei algos“, – pranešė A.Škarnulis. Kitais metais atlyginimai augs 6,9 proc., o kainos – 2,4 proc. Dėl sparčiai augančių atlyginimų didės ir būsto įperkamumas, kuris šiuo metu ir taip yra rekordinėse aukštumose.
„Būsto įperkamumas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, šiuo metu yra rekordinis. NT kainos augo lėčiau nei atlyginimai. Manau, kad panaši situacija išsilaikys – algų augimas ir toliau bus spartus. NT rinka stabilizuojasi, todėl tikėtis didžiulio kainų augimo būtent būsto segmente nereikėtų“, – sakė A.Škarnulis.
Ekonomikos augimas lėtės, nes, analitiko teigimu, pastaruoju metu Lietuvos ekonomika augo virš savo potencialo.
„Mes pagaminame prekių ir paslaugų daugiau, negu kad teoriškai galėtume. Tokia situacija ilgai tęstis negali. Kai žmonės ilgesnį laiką dirba daug, jie pervargsta ir neišvengiamai ateina poilsio laikotarpis. Karščiausia vieta visoje ekonomikos mašinoje yra darbo rinkoje. Darbuotojų trūkumas jau tampa visuotine problema mūsų ekonomikoje“, – kalbėjo Lietuvos banko ekspertas.
