UAB „Euro skola“, kurios vadovas – Karolis Norvaišas – yra trejus metus piktybiškai Registrų centrui ataskaitų neteikianti įmonė, 6 darbuotojams mokanti vidutinį 7,35 euro atlyginimą. Tačiau tai dar nedidelės šio vadovo niekšybės.
Į 15min besikreipę verslininkai liudija papuolę į jo organizuotas schemas ir taip praradę dešimtis tūkstančius eurų.
Visais atvejais schema vienoda. Verslininkai sulaukia skambučių ir laiškų, kuriais siūloma padėti susitvarkyti su ilgalaikiais skolininkais. Žadama, kad puikūs skolų išieškotojai vos už 5 proc. komisinį mokestį sutvarkys visas problemas. Verslininkai perleidžia teises į skolas, o šios iš tiesų yra išieškomos. Tik pinigai verslininkų nebepasiekia: „skolų išmušinėjimo“ įmonė ištuštinama ir lieka kaip kaulai po puotos – teismai vyksta, bet išsireikalauti nebėra ko.
Pradžioje verslininkus apgaudinėta per įmonę „Eurodebt Lt“. Jai iškėlus bankroto bylą, atgimė feniksas – „Europos finansų centras“. Pradėjus kelti pretenzijas teismuose, gimė ir „Euro skola“ bei kitos įmonės, skirtos pinigams vilioti.
15min paliudijusi buhalterė tikino, kad įmonėms nutraukė paslaugų teikimą, vos tik kilo įtarimų dėl galimai neleistinos veiklos.
Skaudus finansinis smūgis mažai bendrovei
Marijampolėje veikiančios korpusinių baldų gamybos bendrovės „Asdona“ vadovas Andrius Kerbedis nesitikėjo, kad pinigus praras tokiu būdu.
„Turėjau skolininką. Šiaip aš nesikreipiu į jokias kontoras. Bet tas skolininkas piktybiškai nemokėjo, tad po vieno reklaminio skambučio pasidaviau emocijoms. Paskambino, pasisiūlė išieškoti skolą už 5 procentų komisinį sėkmės atveju. Man kas dieną vis kas nors skambina ir ką nors siūlo, bet paprastai niekam nepuolu į glėbį. Bet šis skolininkas buvo neatsiskaitęs ilgiau nei metus, ir mane tiesiog pagavo emocijos“, – pasakojo A.Kerbedis.
Jis tikino, kad greičiausiai jam paskambinta atsitiktinai – „sėdi kažkoks vadybininkas ir skambina visais telefonais“.
Sutartis pasirašyta su „Europos finansų centru“ (EFC), ji buvo išsiųsta elektroniniu paštu, ir skolų išieškotojai ėmėsi darbo – privedė skolininką kone iki bankroto.
„Privedė tą įmonę beveik iki bankroto, remiantis kažkokiu įstatymu sutvarkė taip, kad ji neturėjo kur dingti, tik susimokėti. Susimokėjo, ir tyla. Buvęs mano klientas paskambino ir paklausė, ar aš gavau pinigus. Sakau, kad negavau“, – sako A.Kerbedis.
Apsikeitus įrodymais, kad mokėjimai iš tiesų buvo atlikti, kilo įtarimų, kad kažkas ne taip.
„Bandžiau pasiskambinti, porą kartų dar kažkas iš tų veikėjų kėlė telefono ragelį, o paskui nustojo ir kelti. Teliko rašyti skundą rekvizitai.lt ir ten man atsiliepė dar keturios nukentėjusios įmonės. O kiek dar yra tokių, kurios galbūt net nesikreipė“, – atsiduso A.Kerbedis.
Jis skaičiuoja, kad vien jo skola siekė 5700 eurų, tačiau pridėjus delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, ji galėjo padidėti iki 7000 eurų.
„Mano veikla yra baldų gamyba, durų prekyba, statyba. Aš paprastai niekada nedalinu atidėtų mokėjimų. Na, bet vieną sykį išsimaldavo vienam objektui ir pažadėjo greitai susimokėti. Taip ir papuoliau. Man tie pinigai yra labai skausmingi – įmonė ir jos apyvarta nedidelės. Kiek šnekėjau su kitais nukentėjusiaisiais, dalis apskritai yra numoję ranka“, – nuogąstauja verslininkas.
Jis nesitiki ką nors atgauti teisiniais būdais – nors byla teisme, prisiteisti greičiausiai nebebus iš ko.
„Ji dar nesubankrutavusi, bet visi jau patepę slides – nėra nei dirbančių žmonių, nei pačios kontoros, įmonė virtuali, pinigų ir turto ji neturi. Ir, kiek išsiaiškinome, tai tęstinė veikla. Anksčiau ta pati kompanija veikė kitu pavadinimu, o dabar – dar kitu“, – dėsto verslininkas.
Jis persiuntė ir sutartį, kurią pasirašė su EFC vadovu Mantu Vaškeliu, tuo metu įmonė buvo įsikūrusi „Europos“ verslo centre Vilniuje, Konstitucijos pr. 7. Čia pat buvo įkurtos ir kitos minimos skolų išieškojimo įmonės. Šiuo metu EFC turi 1100 eurų skolą „Sodrai“, joje niekas nedirba.
Laimėjo bylą, bet nieko negavo – vadovas pabėgo
Kitas verslininkas Vilius Juozas Lunevičius, kuris verčiasi šiuolaikiškomis muziejų ir gamtos parkų ekspozicijomis, parodomis, panašiai nukentėjo nuo kitos bendrovės – „Eurodebt Lt“, kuriai vadovavo jau minėtas K.Norvaišas.
Dabar jis padeda kitiems nukentėjusiesiems nuo ECF, nors ir pats kol kas po ilgų teismų nieko nepešė.
„Atkreipkite dėmesį – gražūs pavadinimai. Mūsų istorija įvyko 2014 m., kai turėjome skolininką. Į mus e.paštu kreipėsi įmonė „Eurodebt Lt“, su jais pasirašiau sutartį. Aš toks senamadiškas verslininkas – versle esu nuo 1991 metų, tad esu matęs ir šilto, ir šalto, bet turiu gerą reputaciją ir mėgstu žmonėms į akis pasižiūrėti. Nuvažiavau ten į „Europos“ verslo centrą, buvo toks mažas kambarėlis, keli „Ikea“ baldai ir keli vyrukai dirba. Pamaniau, skolų išieškojimas ir turi būti toks kuklus verslas. Jie skolą išieškojo ir dingo“, – pasakoja verslininkas.
Toliau istorija panaši: nekeliamas telefono ragelis, kreipiamasi į teismą. Tik ši istorija pažengusi toliau – teismai laimėti, skolos priteistos, tik nėra iš ko skolų išieškoti.
„Dabar situacija tokia, kad bankrotas kelerius metus paskelbtas, o bankroto administratorius nustatė, kad skolininkams ta įmonė skolinga 42 tūkst. eurų. Tačiau buvęs vadovas pinigus tiesiog pasiėmė iš kasos – iš viso 72 tūkst. eurų. Dabar bandome iš jo tuos pinigus išieškoti“, – sako V.J.Lunevičius.
Jis stebisi, kad įmonės akcininkė – Registrų centro duomenimis, Zoja Starčenko – nededa jokių pastangų atgauti jai priklausančius pinigus. Mat įmonės vadovas „išnešė“ netgi daugiau nei įmonė skolinga kreditoriams – apie 30 tūkst. eurų dar turėtų būti likę.
Įkūrus EFC jis teigia gavęs analogišką reklamą, kaip ir iš „Eurodebt Lt“ – tuomet ir ėmė bendrauti su EFC kreditoriais.
„Tas vadybininkas, kuris su manimi dirbo, buvo EFC direktorius. O pagal bankroto administratoriaus, kuris ruošia bankroto ataskaitą ir tyrinėja peripetijas, duomenis paaiškėjo, kad K.Norvaišas dirbo tame EFC. Tik dabar jau viskas patobulinta – nebeliko net direktoriaus, visi dingo“, – sako verslininkas.
Anot jo, įkūrus naują feniksą, senoje įmonėje paliekamos skolos, o visas turtas perkeliamas į naują. Juridiškai procesas labai ištęsiamas, nes nelieka adresų, korespondencija nepasiekia nei įmonės, nei vadovų, nei akcininkų, bylinėjimasis užtrunka.
„Dabar jau trečia įmonė sukurta, vėl tie patys žmonės, toks pats tinklalapis, tik „Euro skola“ vadinasi. Juridiškai tai civiliniai santykiai, nors jie ir turi Baudžiamojo kodekso požymių. Tai yra grupė žmonių, kurie naudojasi įstatymais tam, kad išviliotų pinigus“, – atsiduso verslininkas.
15min turi ir dar kelių verslininkų kontaktus, kurių istorijos analogiškos.
Buhalterė nežinojo, su kuo susidėjo
15min bandė susisiekti su verslininkų minėtais asmenimis – telefonais atsiliepia arba kiti asmenys, arba niekas neatsiliepia.
Tačiau visas verslininkų paminėtas bendroves sieja dar vienas bruožas – jas įsteigė ir pardavė viena buhalterinių paslaugų bendrovė. 15min susisiekė su šios bendrovės buhaltere, kuri prašė likti neįvardyta (pavardė redakcijai žinoma) – ji patikino, kad nežinojo su kuo susidėjusi.
„Aš jiems tvarkiau buhalteriją, aš jiems steigiau ir pardaviau įmones. Žinokit, kai man reikia su jais susisiekti, tai aš atsisėdus buriu iš kokių dešimties turimų telefonų, kurį jie šiuo metu naudoja. Ir kad jie pakeltų ragelį, tai čia laimės reikalas yra“, – sako buhalterė.
Ji patvirtino, kad iš tiesų veikla kelia įtarimų.
„Jie nupirko skolas ir nesumokėjo. Aš šitą mačiau ir esu labai nuoširdžiai pasipiktinusi tokia veikla. Aš atsisakiau jų kaip klientų, nes negaliu teršti savo vardo su klientais, kurie daro ką nori ir elementarių sąžiningumo principų nesilaiko“, – sako finansininkė.
Policija nesiėmė – civilinės bylos
15min kalbinti verslininkai teigė bandę ieškoti užtarimo ir policijoje, tačiau ten patarta eiti teisminiu keliu.
„Buvau nuėjęs į Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyrių. Su tyrėja pasikalbėjom. Pokalbio esmė tokia – ji sakė, kad pagal visus įstatymus, pagal savo pareigas privalo priimti iš manęs pareiškimą ir aš galiu jį parašyti. Bet, įvertinus visus niuansus ir juridines peripetijas, kad ginčijasi juridinis asmuo su juridiniu asmeniu ir bylinėjimasis nėra baigtas, tai reiškia, kad kol jis nesibaigs, nebus pagrindo kam iškelti bylos. Kol nėra kaltų, nėra ko apkaltinti“, – dėstė nuo ECF nukentėjęs A.Kerbedis.
Jis teigia sulaukęs patarimo – laukti, kol pasibaigs bankroto byla.
„Tada bankroto administratorius turėtų sutvarkyti, kad tai būtų pripažinta tyčiniu bankrotu. Tada reiktų ieškoti, kas konkrečiai nusavino pinigus iš tos įmonės ir kur paskandino. Bankroto administratorius policijai turi nurodyti, ko ieškoti. Tad susidūriau su tokiu džiaugsmu, kad nežinau ką daryti. Šnekamės su kitais nukentėjusiaisiais, tačiau daliai įmonių keli tūkstančiai tiesiog nurašomi į nuostolį – jos numoja ranka“, – sako A.Kerbedis.
Jis nesitiki skolos atgauti teisme – pinigų greičiausiai nebėra.
V.J.Lunevičius įžvelgia, kad skolų išieškotojų paslaugos turi baudžiamosios veiklos požymių, bet taip pat patikina, kad policijoje gavęs patarimą bylinėtis civiline tvarka.
„Nėra ką policijai veikti. Natūralu, liudininkų nėra, ir viskas“, – sako verslininkas.
Priekaištai įstatymų leidėjams: jokio reguliavimo, kontrolės
V.J.Lunevičius patikino, kad verslininkai ne iš naivumo patiki sukčiais – tokiais atvejais gali būti apgautas bet kas. Jis piktinasi, kad kaip ir bankroto administratoriai, taip ir skolų ieškotojai turėtų būti prižiūrimi, tačiau jiems nereikia nei licencijų, nėra kontrolės.
„Veikia stereotipai. Kai susiduri su teisininkais, tikiesi, kad jie laikosi etikos ir gina teisingumą, ar bent jau teisėtumą. Pasižiūri į veidus – jauni žmonės, dirba su kompiuteriais ir išieško skolas. Na – standartinė veikla. Tik po to pamatai, kad labai ciniškais metodais vykdomas piktavališkumas. Bet kokį žmogų taip gali apgauti“, – sako V.J.Lunevičius.
Jis vardija, kad bylose dalyvavo netgi Šveicarijos įmonė, taip pat 5–6 kitos bendrovės, valstybės institucijos.
„Pagalvokite, kodėl veikia skolų išieškojimo įmonės. Jų darbą galėtų atlikti advokatas. Tačiau dauguma verslininkų nenori pyktis su savo skolininkais, o skolų išieškotojas veikia kaip trečias asmuo ir pašalina įtampą. Čia ne aš tave terorizuoju – čia jų profesija bandyti tave paprotinti ir be teismo atgauti skolą“, – sako V.J.Lunevičius.
Jis kelia klausimą, kodėl ši veikla nėra reguliuojama ar licencijuojama, „kad ten nedirbtų sukčiai“.
„Šiuo atveju, nėra netgi realios skolų išieškotojų asociacijos ir nevyksta joks savireguliavimas. Daugelio sričių asociacijos bent jau pasitvirtina kažkokius etikos kodeksus, spaudžia morališkai nesąžiningas įmones. Žinoma, neįmanoma visų priversti būti etiškais, bet ši sritis niekaip nereguliuojama“, – apgailestauja V.J.Lunevičius.
