„Profilenos“ savininkas Jonas Vasiliauskas neslepia, kad dar 2004 m. iš likviduojamos įmonės įsigijo virš 2 kilometrų trasų ir tikėjęsis, kad tai virs pelningu verslu. Tačiau lietaus nuotekų tinklai dabar įmonę pačią skandina – 10 metų vyksta ginčai su savivaldybe, o tuo metu įmonė susirenka lietaus nuotekas „dovanų“. Už tokią paslaugą niekas neatsiskaito, o visos sąnaudos tenka įmonei.
11 darbuotojų turinti įmonė priversta rūpintis lietaus nuotekomis iš 150 hektarų ploto rajone, bei 60 tūkst. kvadratinių metrų Plungės teritorijoje, į ją įeina ir daugiabučiai bei gyvenamieji namai.
„Dabar esame situacijoje labiau nei kvailoje. Atsibodo mums tampytis su savivaldybe. Savivaldybė mums bandė įrodyti, kad jiems ši veikla nereikalinga, neaktuali, už ją mokėti nereikia. Mes jiems pateikėme raštą, kad nuo tam tikros dienos užsandariname tą vamzdį ir nutraukiam šią veiklą. Tai jie padavė mus į teismą – veiklos, pasirodo, reikia, tik mokėti už ją nereikia“, – skėsčioja rankomis J.Vasiliauskas.
Įmonė, kurios pagrindinė veikla geodezija, tapo įpareigota rinkti nuotekas ir kasmet grimzta į nuostolius.
„Dabar mūsų situacija tokia, kad bylinėjamės 10 metų, o dar du, tris ar penkis metus mes neišvengiamai suksimės teismuose“, – apmaudą lieja J.Vasiliauskas.
Gresia potvyniu, bet problemos visi kratosi
„Kai pasakėme, kad nebegalime išlaikyti valstybės be pagrindo, negaudami apmokėjimo ir šią veiklą nutrauksime, tuomet įvyko sujudimas. Kreipėsi savivaldybė į teismą ir pareikalavo uždrausti veiksmus dėl paslaugų nutraukimo. Teisme paaiškino, kad nutraukus paslaugas, vanduo užlietų vos ne visą Plungę. Iš tikrųjų susidarytų toks vandens kiekis, kad galėtų būti tam tikra katastrofa“, – sako įmonei atstovaujantis „Sorainen“ advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Jis aiškina, kad tvanas gresia ir didžiausioms Plungės bendrovėms – į teritoriją patenka „Vičiūnų grupei“ priklausanti gamykla, kitos pramonės įmonės, todėl teisme pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
„Kalbame apie tokią potencialią grėsmę, kuri dabar perkelta tik ant privataus subjekto pečių. Savivaldybė kaip ir nemato savo pareigų šiuo klausimu ir ji nemato problemos, kad kažkas tą sprendžia privačiomis lėšomis“, – stebisi advokatas.
L.Lukošiūnas aiškina, kad savivaldybėje jau kelios administracijų vadovų kadencijos šią problemą tik permeta į ateitį, savivaldybė netgi nesilaiko teismų priimtų sprendimų – neatsiskaito priteistų sumų, kurios „simbolinės“, nesilaiko ir ankstesnės taikos sutarties.
„Profilena“ teisiniuose spąstuose – jį įpareigota kažką daryti, bet nuostolių kompensavimo mechanizmo niekas nepasiūlo“, – sako advokatas.
Anot jo, ši situacija jau kelis kartus buvo pasiekusi Lietuvos aukščiausiąjį teismą, vėliau vis buvo grąžinama į pirmosios instancijos teismus.
Abu pašnekovai skaičiuoja, kad kasmet dėl lietaus nuotekų susidaro 40-60 tūkst. eurų nuostolių. Jie skaičiuojami pagal sudėtingas formules – lietaus nuotekų lemtą tinklų nusidėvėjimą. Tačiau įmonė patikina, kad nuolat patiria realias sąnaudas – tinklą prižiūri darbuotojas, atliekami remontai.
„Yra žmogus, darbuotojas, kuris prižiūri tą tinklą – vien jo darbo sąnaudos kainuoja. Reikia tą tinklą apvažiuoti, apeiti, surinkti šiukšles, užsikemša tas tinklas, yra vietų kur iki 20 centimetrų atšakos sumažėja. Jei nebūtų priežiūros, nebūtų remontuojamos įgriuvos, tinklas užsikimštų. Jei 10 metų nebūtų prižiūrėta, jau būtų įvykusi ta nelaimė. Išlaidos patiriamos kiekvieną mėnesį“, – patikina L.Lukošiūnas.
Anot jo, savivaldybė nemoka „nei vieno cento už tas teikiamas paslaugas“. Nuostolius per tą laiką jau vertino ir auditoriai, ir Aleksandro Stulginskio universiteto specialistai.
„Visą laiką tas pats – keičiasi valdžia, pasikeičia savivaldybės Taryba, meras, ir problema vis nukeliama“, – sako L.Lukošiūnas.
„Profilena“ iš tiesų nuostolingai dirba bent pastaruosius penkerius metus, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Pernai patirtas 69 tūkst. eurų nuostolis, užpernai – 76 tūkst. eurų.
Siūlė ir parduoti, ir nuomoti, ir pasistatyti savo
„Profilenos vadovas J.Vasiliauskas stebisi, kad savivaldybė negaili didelių sumų advokatams, kas, ko gero, atpirktų ir išlaidas už nuotekų tinklus.
„Mane tik stebina vienas dalykas. Per tą laikotarpį kokias milžiniškas sumas turėjo savivaldybė sumokėti advokatams. Nes advokatų kontoros teismuose dalyvauja labai rimtos, su rimtais kostiumais, su rimtom tašėm. Ir aš įsivaizduoju, kad nuostoliai jų kiekvieną dieną irgi auga, taip pat kaip ir mūsų“, – stebisi J.Vasiliauskas.
Jis teigia, kad „Profilena“ savivaldybei siūlė ir siūlo visus įmanomus variantus.
„Savivaldybei mes seniai siūlome įvairiausių variantų. Kiekvieną sykį, kai tik vyksta kokie procesai, visą laiką pasiūloma ir pirkti savivaldybei. Ir kaina yra aptarta, kad ji būtų dešimteriopai mažesnė, nei kainuotų savivaldybei tuos tinklus atkurti. Ką jie buvo planavę, tai keli milijonai eurų“, – sako J.Vasiliauskas.
Jo advokatas papildo, kad savivaldybei netiko jokie variantai, nors siūlyta ir nuomotis tinklus, ir juos pirkti, netgi išperkamoji nuoma. Jis patikina, kad jei savivaldybė nuspręstų tiestis savo atskirus tinklus, įmonė nutrauktų šią veiklą ir reikalautų atlyginti patirtus nuostolius už ankstesnius 10 metų.
„Mūsų įmonė nedidelė, ir šitas vamzdis mums yra dabar našta. Istorija yra istorija, vamzdis nupirktas 2000-aisiais, jis įregistruotas Registrų centre, buvo planuojama, kad veikla bus pelninga. Bet dėl kažkokių priežasčių savivaldybė vienašališkai nusprendė nutraukti sutartį, kuri buvo patvirtinta teisme“, – sako 11 darbuotojų turinčios „Profilenos“ vadovas.
Jis baiminasi, kad neišvengiamai artėja kapitalinis remontas – jei tam įmonė turės investuoti „įspūdingas lėšas“, jų gali ir nepakelti.
Savivaldybė aiškios pozicijos nenurodė
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis 15min teigė, kad dirba tik 5 mėnesius, į situaciją neįsigilinęs.
„Aš tik žinau, kad vyksta teismai, bandoma visokiais keliais susitarti, kaip sakoma, yra advokatai, kurie su jais dirba. Žinau, kad tai rimta, gili problema. Ji sprendžiama, yra advokatai, jie ir tariasi, dalyvauja teismuose“, – teigė G.Bagužis.
Jis patarė šiuo klausimu bendrauti su savivaldybės Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo Vytautu Tumu, tačiau jis 15min teigė, kad išeina atostogų, ir patarė kreiptis raštu. Į raštu siųstus klausimus 15min atsakymų dar nėra gavusi.
Ankstesnė savivaldybės administracija žiniasklaidai yra teigusi, kad bendrovė laikosi įsikibusi „auksinio vamzdžio“.
„Auksinis tas „Profilenos“ vamzdis, tačiau savivaldybė negali visų mokesčių mokėtojų pinigais metų metus išlaikyti šią bendrovę“, – „Valstiečių laikraščiui“ 2006 m. teigė tuometinis savivaldybės administracijos vadovas Albertas Krauleidis.
Anot jo, bendrovė surenka daugiausia melioracijos vandenis iš žemės ūkio paskirties žemių – iš sklypų savininkų ji ir turėtų išsiieškoti nuostolius.
„Profilena“ nuotekų tinklus už 105 tūkst. litų (30,4 tūkst. eurų) įsigijo 2004 m., bankrutavus juos valdžiusiai dirbtinių odų gamyklai.
2005 m. bendrovė su Plungės r. savivaldybe turėjo sudariusi lietaus nuotekų šalinimo sutartį, kuri buvo nutraukta 2008 m.
Senu susitarimu su savivaldybe, kuris nutrauktas 2008 m., „Profilenai“ buvo mokama po 0,35 (0,1 euro) lito už kubinį metrą surinkto vandens, o bendrovė kasmet surenka apie 718 tūkst. kubų – senu susitarimu bendrovė gaudavo apie 73 tūkst. eurų pajamų.
