ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pirmadienį žiniasklaidai pristatys jam duotus preliminarius derybinius nurodymus, Briuseliui ruošiantis užimti griežtą poziciją ginant savo bendrąją rinką.
„Norime turėti geriausius įmanomus santykius su Jungtine Karalyste, bet tai niekada nebus tolygu narystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Mūsų sąjunga įgijo politinį impulsą ir tapo pasauline ekonomine galia“, – pareiškė ji.
Vėliau, kai JK vėliava buvo nuleista prie Europos Parlamento pastatų Briuselyje ir Strasbūre, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad „Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europai.
Kalbėdamas apie ryšius su Londonu jis pridūrė: „Tai nebus tie patys santykiai, kokius turėjome kelis dešimtmečius. Negali vienu metu ir priklausyti, ir nepriklausyti [ES].“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu pareiškė: „Kuo labiau JK nutols nuo bendrosios rinkos sąlygų, tuo didesni pokyčiai laukia mūsų būsimų santykių.“
Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė leido aiškiai suprasti, jog „Brexitas“ reiškia, kad šalis galės nukrypti nuo ES įstatymų, reglamentuojančių prekių standartus, darbo praktiką ir aplinkosaugą.
Tačiau Europos Sąjungos lyderiai perspėjo, kad kuo labiau Londonas nutols nuo Bendrijos reglamentų, tuo mažiau jis turės galimybių prekiauti didžiulėje bloko rinkoje, turinčioje maždaug 447 mln. vartotojų.
Britanija yra antroji pagal dydį ES ekonomika, įnešanti antrą didžiausią indėlį į Europos Komisijos biudžetą ir sudaranti daugiau kaip 15 proc. viso bloko BVP.
Nors sunkios ir užsitęsusios „skyrybos“ pakenkė ES prestižui, likusios 27 narės išlieka daug svaresnė ekonominė galybė.
„Džiunglių įstatymas“
B.Johnsono derybininkai galbūt tikisi išnaudoti nesutarimus tarp likusių 27 valstybių narių, siekdami priversti Briuselį sudaryti palankų susitarimą, tačiau ES lyderiai tvirtina, jog jų stiprybė slypės vienybėje.
Pasirodžiusi kartu su ES Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu ir Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli U.von der Leyen išreiškė dabar jau tapusį įprastą ir nostalgijos kupiną apgailestavimą dėl JK sprendimo.
Tačiau visi trys politikai, susitikę ankstesnę dieną užmiesčio rezidencijoje, kad užduotų vieningą toną ES institucijoms, leido suprasti, kad Britanija negali tikėtis rinktis tik pačias palankiausias nuostatas.
„Pirmadienį atversime naują puslapį savo istorijoje – sakė buvusi Vokietijos gynybos ministrė U.von der Leyen. – Komisija išdėstys savo derybinę poziciją“.
„Norime kuo geresnės partnerystės su Jungtine Karalyste, bet akivaizdu, kad šiuo atveju bus skirtumų. Būti Europos Sąjungos nare yra svarbu – sąjungoje slypi stiprybė“, – pabrėžė ji.
Londonas visa tai supranta, penktadienį transliuotojui BBC pareiškė Britanijos vyresnysis ministras Michaelas Gove'as.
„Norime, kad prekyboje būtų kuo mažiau trinties, tačiau ES pozicija aiški – galime tikėtis visiškai laisvos prekybos, jei sutiktume laikytis visų jos taisyklių, vykdyti jos įstatymus“, – nurodė M.Gove'as.
„Tačiau nubalsavome už nepriklausomybę“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Briuselyje italų socialistas D.Sassoli perspėjo, kad esama „jėgų, mėginančių susilpninti Europos Sąjungą“. Pasak jo, „Brexitas“ turėtų tapti proga sutvirtinti pagrindines bloko vertybes.
„Esame didžiausia ekonomika pasaulyje“, – paskelbė Europos Parlamento vadovas, įspėdamas apie „tuos, kas nori mus suskaidyti, nes bijo pagal taisykles valdomo pasaulio“.
B.Johnsonas ateinančią savaitę turėtų pristatyti savo vyriausybės derybų darbotvarkę – galbūt, kaip ir M.Barnier, jau pirmadienį.
Tačiau norint pasiekti naują prekybos susitarimą, teks tai padaryti per rekordiškai trumpą laiką: „Brexito“ dieną prasidėjęs pereinamasis laikotarpis truks vos 11 mėnesių.
„Egzistencinė grėsmė“
Paskui, ateinančių metų sausio 1 dieną, Britanijai gali būti priversta staigiai palikti visas ES struktūras ir prekiauti su bloku pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles – tai reikštų, kad įmonėms eksportuojant prekes tektų mokėti muitus.
Kai kurios ES sostinės gerai supranta tokios perspektyvos pavojų. Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras penktadienį perspėjo, jog nesugebėjus susitarti dėl naujos partnerystės iki galutinio termino jo šalies ekonomikai iškils „egzistencinė grėsmė“.
Tačiau Europa nepasiruošusi per derybas nusileisti vien tam, kad būtų pasiektas susitarimas. Pavyzdžiui, Prancūzija, Danija, Nyderlandai ir dar kelios šalys spaus Briuselį intensyviai derėtis dėl teisės žvejoti Britanijos vandenyse.
Vokietija savo ruožtu yra sunerimusi dėl savo automobilių pramonės, Ispanija įdėmiai stebi situaciją Gibraltare, o daugelis Bendrijos narių, kaip ir Dublinas, yra susirūpinusios dėl kontrolės Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.
Anot M.Gove'o, Britanija norėtų tokio paties laisvosios prekybos susitarimo, kokį ES pasirašiusi su Kanada, nors šiam sandoriui pasiekti prireikė aštuonerių metų. Taigi, Londonu gali tekti iš pradžių sutikti su „esmingiausiu“ susitarimu dėl prekių muitų tarifų.
