Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po centrinio banko komentarų Turkijos lira patyrė vieną didžiausių nuosmukių šiais metais

Turkijos lira trečiadienį patyrė vieną didžiausių nuosmukių šiais metais rinkai sureagavus į spėliojimus, kad centrinis bankas ketina mažinti palūkanų normas, nepaisydamas augančios infliacijos.
Turkijoje po liros vertės smukimo
Turkijoje po liros vertės smukimo / „Scanpix“/AP nuotr.

Turkijoje metų infliacija praėjusį mėnesį paspartėjo iki 19,25 proc. – aukščiausio per dvejus metus lygio – ir viršijo centrinio banko orientacinę 19 proc. siekiančią palūkanų normą.

Centrinis bankas ne vieną mėnesį žadėjo išlaikyti teigiamas realiąsias palūkanų normas, kad turkai nebūtų skatinami leisti pinigus, užuot juos laikę sąskaitose.

Šiuo tikslu bankui ateinančiame posėdyje rugsėjo 23 dieną reikėtų padidinti palūkanų normą mažiausiai iki 19,5 procento.

Tačiau centrinio banko valdytojas Sahapas Kavcioglu (Šachapas Kavdžiohlu) pareiškė investuotojams, kad centrinis bankas tikisi, jog ateinančiais mėnesiais vartotojų kainos sumažės, o ateityje priimdamas sprendimus bankas remsis „pagrindine“ infliacija, kuri, neįtraukus nepastovių kainų, tokių kaip maisto ir kuro kainos, yra mažesnė nei 17 procentų.

„Dėl pandemijos susiklosčiusios ypatingos sąlygos padidino pagrindinių infliacijos rodiklių svarbą“, – Turkijos žiniasklaida pacitavo S. Kavcioglu.

„Nustatant pasaulinę pinigų politikos poziciją, turi būti remiamasi pagrindiniais rodikliais, neįskaitant laikinų veiksnių, atsirandančių tose srityse, kurios neįeina į pinigų politikos įtakos sferą“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Tuo tarpu Turkijos lira JAV dolerio atžvilgiu atpigo net 1,5 procento ir trečiadienio popietę JAV doleriu buvo prekiaujama maždaug po 8,45 liros už vieną JAV dolerį.

Turkijos centrinis bankas yra nominaliai nepriklausomas, tačiau jam nuolat spaudimą daro šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) mažinti palūkanų normas.

Turkijos lyderis nuo 2019 metų atleido tris centrinio banko valdytojus, nes jie arba kėlė skolinimosi išlaidas, arba nepakankamai jas sumažino.

R. T. Erdoganas garsėja neįprastu įsitikinimu, kad didelės palūkanų normos skatina didelę infliaciją, užuot ją mažindamos per didesnes verslo išlaidas.

S. Kavcioglu penkis mėnesius nekeitė banko politikos palūkanų normos, o kiek anksčiau pažadėjo sutelkti dėmesį į kovą su infliacija.

Tačiau R. T. Erdoganas nurodė, kad tikisi, jog skolinimosi išlaidos nedelsiant pradės mažėti, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas.

Pasak „BlueBay Asset Management“ analitiko Timothy Ashas (Timočio Ešo), S. Kavcioglu komentarai rodo, kad jo „pažadas išlaikyti teigiamas realiąsias palūkanų normas nieko nereiškia rinkos perspektyvų prasme“.

„Akivaizdu, kad jis yra pasiryžęs nedidinti palūkanų, jei kokiu nors būdu jam tai pavyks, ir jas sumažinti, kai tik pasitaikys proga“, – kalbėjo analitikas.

Centrinis bankas šią savaitę padidino metų pabaigos infliacijos prognozę nuo 14,1 iki 16,2 procento.

Analitikai skaičiuoja, kad Turkijos ekonomika šiemet padidės maždaug 8 procentais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais