Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl griežtėjančios pinigų politikos JAV.
ECB, susidūręs su rekordine euro zonos infliacija, kol kas nusprendė nekeisti savo skatinimo planų ir palūkanų normų, nes karas Ukrainoje pakirto euro zonos ekonomiką.
Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.
Palūkanų normos bus padidintos po „tam tikro laiko“ pasibaigus skatinimo programai, o bet koks padidinimas „bus laipsniškas“.
Šis sprendimas reiškia, kad ECB dar labiau atsiliks nuo daugelio savo kolegų.
Dalis centrinių bankų, pavyzdžiui, Anglijos bankas, JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Kanados bankas, reaguodami į sparčiai augančią infliaciją, jau pradėjo didinti palūkanų normas.
Po ECB sprendimo euras nukrito žemiau 1,08 JAV dolerio lygio pirmą kartą nuo 2020 metų gegužės, pasiekdamas 1,0758 JAV dolerio.
ECB „ir toliau nerodo aiškių ženklų, kad norėtų didinti palūkanų normas, kai paliko nepakeistas palūkanų normas šiandieniniame savo politikos posėdyje, nors regi rizikas, su kuria susiduria euro zonos ekonomika“, – teigė „CMC Markets UK“ vyriausiasis rinkos analitikas Michaelas Hewsonas.
Tačiau ECB pranešimas paskatino euro zonos indeksus, kurios perėjo į teigiamą zoną ir dieną baigė prieaugiu.