Po detalios oro uosto erdvių patikros ir specialiųjų tarnybų situacijos vertinimo šiek tiek po 10 val. ryte Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas pranešė, jog oro uoste veiklos vėl vykdomos įprastai: keleiviai įleidžiami į oro uosto terminalus, vykdomos registracijos į suplanuotus skrydžius.
Paveikė kelis skrydžius
Situacija paveikė du reguliarius skrydžius – jų išvykimo laikai buvo pavėlinti. Lėktuvas į Helsinkį turėjo pakilti 9 val. 50 min, o Varšuvos kryptimi – 10 val. 5 min., bet abu išskrido 10 val. 50 min.
Ši situacija turėjo įtakos ir į Vilnių atskridusiems keleiviams. Kaip 15min nurodė T.Povilauskas, iš Helsinkio ir Varšuvos atskridusieji privalėjo sėdėti lėktuvuose ir laukti, kol oro uosto patikra bus baigta. Tik tuomet jie galėjo iš orlaivių išlipti.
Keliautojams kompensacija gali nepriklausyti
Advokatas Edmundas Rusinas 15min paaiškino, jog tokiais force majeure atvejais – kada skrydžius tenka atidėti, atšaukti ar iškyla kiti nesklandumai, bet tai įvyksta ne dėl oro vežėjo ar oro uosto kaltės – gyventojai teisės į kompensacijas neįgyja.
„Tai – trečiųjų asmenų veiksmai, galimi laikyti net nusikaltimu, nes pranešimas apie bombą buvo neteisingas. Tai eliminuoja vežėjo pareigą mokėti kompensacijas, tad keliautojams jos nepriklauso“, – komentavo jis.
Visgi net ir tokių situacijų metu, jeigu skrydžiai atidedami dviem ar daugiau valandų, priklausomai nuo kelionės atstumo, gyventojų teisė į rūpybą išlieka. Rūpyba – tai galimybė gauti gėrimus, maistą, išskirtiniu atveju ir nakvynę viešbutyje.
„Tai turėtų suteikti vežėjas, bet dažniausiai jie patys to nedaro, tai vykdo antžeminio aptarnavimo įmonės, kurių paslaugas perka oro vežėjai. Pavyzdžiui, jeigu skrydžiai atidedami ilgesniam laikui, oro uosto švieslentėse gali pasirodyti informacija, kad šių skrydžių keleiviai gali apsilankyti tam tikroje oro uosto kavinėje, joje bus suteiktas maistas.
Lietuvoje dažniausiai pasirodo atstovas, kuris laukiantiems padalija kuponus ir nurodo, kurioje vietoje jie gali apsilankyti, už tam tikrą sumą nusipirkti gėrimų, užkandžių“, – pasakojo E.Rusinas.
Šiuo atveju iš oro uosto keleiviai buvo evakuoti, o tokie atvejai, advokato teigimu, nėra reglamentuoti. Visgi, jo manymu, teisė į rūpyba turėtų tokiomis situacijomis galioti net ir už oro uosto ribų. Tik kyla klausimų, kaip oro vežėjams ir antžeminėms tarnyboms šias paslaugas suteikti.
„Galbūt tuomet, jei viskas užsitęsia dvi ir daugiau valandų, gyventojams vertėtų išsaugoti kvitus už pirktus gėrimus ir maistą bei kreiptis į savo vežėją ir prašyti pirkinius kompensuoti“, – aiškino E.Rusinas.
Trečiadienio rytą Vilniaus oro uoste dalis keliautojų apskritai liko sėdėti lėktuvuose. Pasak E.Rusino, jei tai užsitęstų ilgiau nei dvi valandas, oro vežėjo darbuotojai turėtų keleiviams pasiūlyti gėrimų, maisto.
„Atsigerti kavos ar arbatos galbūt jie ir pasiūlo, bet tokio didelio maisto kiekio gali ir neturėti. Juk tik dalis keleivių lėktuvuose valgo, tad galbūt tiek daug maisto jie nesiveža.
Tad jei tokiais force majeure atvejais keleiviams, negalintiems išlipti iš lėktuvų, nebūtų pasiūlyta maisto, tai nebūtų reglamento pažeidimas. Jie tiesiog neturi kitos išeities, visa oro uosto erdvė tikriausiai uždaryta, nėra nieko, kas galėtų atvežti papildomo maisto ar gėrimų“, – svarstė E.Rusinas.
Primename, kad oro uostas anoniminio skambučio apie bombą sulaukė apie 8 val. ryte, iškart buvo imtasi veiksmų, keleiviai evakuoti.
8.50 val. įvestas planas „Skydas“, pareigūnai tikrino oro uostą, dirbo „Aras“ pareigūnai, budėjo medikai, ugniagesiai.
Šiek tiek po 10 val. ryte pranešta, kad informacija apie bombą nepasitvirtino, oro uosto veiklos atnaujintos, keleiviai grąžinti į oro uostą.
