Pavyzdys: jei gyventojas uždirba 1000 eurų „ant popieriaus“ ir kaupia pensijų fonde maksimaliai, tai yra „2+2+2“ modeliu, dabar jis į pensijų fondą 20 eurų gauna iš „Sodros“, 20 eurų sumoka pats, ir dar mokama papildoma 15,68 euro paskata. Gyventojas, pats sumokėjęs 20 eurų, gauna papildomą 35,68 eurų įmoką į fondą – iš viso per mėnesį pervedami 55,7 euro.
Po reformos skaičiavimai apsiverčia. Atlyginimas „ant popieriaus“ kitąmet pavirs į 1289 eurus. Tuomet jau pats gyventojas turės susimokėti į fondą 3 procentus (įstatymo projekte kol kas įrašyti netgi 4 proc.) – tai yra kone 39 eurus. Valstybės žadama paskata – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (įstatymo projekte kol kas įrašyti 2 proc.), kuris buvo prieš dvejus metus. Tai reiškia, kad kitąmet valstybė papildomai paskatins vos 12,7 eurų per mėnesį. Iš viso fondą tokiu atveju pasiektų 52 eurai, tai netgi mažiau nei šiuo metu.
Jei šiuo metu gyventojas sumoka 20 eurų, ir gauna 35,7 eurų paskatą, kitąmet jis pats turės sumokėti 39 eurus, ir gaus 12,7 eurų paskatą.
Ir čia nepastebėta, kad egzistuoja ir trečioji pensijų pakopa.
Palyginimui, jei gyventojas kitąmet nebedalyvautų antroje pakopoje, o pats savanoriškai taupytų III pakopos pensijų fonde tuos pačius 39 eurus, jis negautų 1,5 proc. paskatos nuo VDU. Tačiau jis galėtų taikyti kitą lengvatą ir susigrąžinti dalį GPM deklaruodamas pajamas. Šiuo atveju, už vieną mėnesį grįžtų 15 proc. suma, arba 5,85 euro.
Žinoma 5,85 euro yra perpus mažiau nei 12,7 euro. Tačiau gyventojas turėtų visišką laisvę disponuoti kaupiamais pinigais, priešingai, nei II-oje pakopoje. Jei gyvenimo aplinkybės pasikeistų, jis galėtų stabdyti įmokas kaip tik nori, jas didinti, mažinti, ar išsimokėti. Senatvėje jis taip pat galėtų juos išsimokėti kaip tinkamas – pirkti anuitetą, pasiimti visą ar dalį sumos ar taupyti toliau.
Tačiau nuo maždaug 1500 eurų atlyginimo į rankas GPM lengvata susilygintų, o po to netgi taptų didesnė, nei II pakopos siūloma paskata.
Visiems II pakopos dalyviams 12,7 eurų paskata būtų fiksuota – didesnes pajamas gaunantiems asmenims ji netgi taptų nuostolinga. Didelį atlyginimą gaunantys asmenys, kurie pasirinktų III pakopą, galėtų susigrąžinti netgi didesnes sumas.
Pvz., 2000 eurų į rankas uždirbančio specialisto privaloma įmoka į II pakopos pensijų fondą kitąmet siektų 105 eurus, o paskata – 12,7 eurų. Jei jis nuspręstų vietoj II-osios pasirinkti III-ią pakopą ir ten nukreiptų po 105 eurus per mėnesį, jam paskata iš GPM lengvatos siektų 15,75 eurų per mėnesį.
„Kai taip kaitaliojama sistema, daroma nepataisoma žala visai pensijų sistemai. Dalyviai, būsimieji pensininkai, visiškai nebežino, ko tikėtis. Akivaizdu, kad prie siūlomos naujos sistemos ir tokių neaiškumų, didesnius atlyginimus gaunantiems geriau kaupti III pensijų pakopoje. Yra realus pavojus, kad šiais reformos siūlymais II pakopa iš esmės bus sunaikinta“, – 15min teigia Pensijų fondų dalyvių asociacijos narys Marijus Kalesinskas.
Automatiškai perves į „juodą dėžę“
Pensijų reformos dokumentuose nurodoma, kad jaunesni nei 40 metų dalyviai į šią pakopą būtų įtraukiami automatiškai, tačiau jiems būtų galimybė tokio dalyvavimo atsisakyti.
Valstybė jau ne kartą buvo nuvylusi kaupiančiuosius pensijų fonde – įmokas pradžioje žadėta didinti, vėliau jos buvo sumažintos. Naująja pensijų reforma atsisakoma pažadų, kad 2020 metais įmokų modelis padidės iki „3,5+2+2“ proc. Nėra garantijų, kad dabar pažadėta 1,5 proc. VDU paskata bus išlaikyta.
Tuo tarpu III pakopoje gyventojai turi ir daugiau galimybių rinktis – be III pakopos pensijų fondų, veikia ir investicinio gyvybės draudimo produktai, leidžiantys pasirinkti norimą rizikos lygmenį.
Žinoma, nėra garantijų kad ir GPM lengvata bus išlaikyta. Tačiau III pakopoje sukauptais pinigais galima laisvai disponuoti.
Antroje pakopoje pinigai būtų kraunami lyg į „juodą dėžę“ – jais pasinaudoti nebūtų galima, o visa sukaupta suma, jei viršija 10 tūkst. eurų, senatvėje būtų pervesta „Sodrai“. Tuomet „Sodra“ pagal pervestą sumą apskaičiuotų anuitetą, kuris išmokamas kas mėnesį, ir nėra paveldimas. Nutraukus kaupimą II pakopos fonde, šie pinigai taip pat galėtų grįžti tik į „Sodrą“ kai socialinio draudimo įmoka.
Žinoma, ateityje VDU didės, taigi didės ir valstybės paskata. Tačiau atitinkamai augs ir pajamos bei gyventojų įmokos – jie vis daugiau galėtų susigrąžinti iš GPM lengvatos išlaikydami teisę disponuoti pinigais.
„Siūlomos reformos projekte tiesiog per daug prievartos. Dalyviai prievarta įtraukiami į kaupimą, prievarta jų sukaupti pinigai vėl atiduodami „Sodrai“, kaip vieninteliam anuiteto mokėtojui. O užtikrintumo, kad nauja sistema be esminių pakeitimų gyvuos bent dešimtį metų – visiškai nėra.
Apskritai, jei neliks 5,5 proc. pervedimo į kaupimą iš valstybės biudžeto, bus pažeistas Konstitucinio teismo nurodymas kompensuoti anksčiau sumažintus pervedimus. Tad jei tai bus patvirtinta, valstybės vėl laukia teismų maratonas ir naujos kompensavimo prievolės“, – piktinasi M.Kalesinskas.
Jei siūloma reforma bus patvirtinta Seime, gali būti, kad didelė dalis didesnes pajamas gaunančių gyventojų tiesiog pasirinks alternatyvius – pelningesnius ir mažiau ribotus – taupymo būdus.
Pensijų fondų valdytojai susirūpino išlikimu
Pensijų reformai prieštaraujanti Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) išdėstė daug pasiūlymų, kuriais pažymima, kad paskatos per mažos, o pakeitimai svarstomi pernelyg skubotai. Tačiau LIPFA piktina ir pasikėsinimas į pensijų fondų valdytojų pajamas, kurias numatoma mažinti perpus, užkraunama papildoma našta – rinkoje gali dar sumažėti investicijas siūlančių įmonių.
„Įstatymų projektuose teikiamą naują 4+2 proc. kaupimo modelį siūlome keisti 4+3 proc. modeliu, kai valstybės paskata didesnė – bent 4 proc. dalyvio pajamų plius 3 proc. valstybės paskata iš valstybės biudžeto. Tai labiau motyvuotų dalyvauti ir būtų pažeisti gyventojų teisėti lūkesčiai“, – teigiama 15min pateiktame LIPFA komentare.
LIPFA vertina, kad siūlomi pensijų kaupimo sistemos įmokų pakeitimai pažeidžia gyventojų teisėtus lūkesčius ir toliau gauti „3,5+2+2“ proc. dydžio įmokas į antros pakopos pensijų fondus.
„Netinkamas įstatymo įgyvendinimas paliestų 1,27 mln. pensijų fondų dalyvių turtą, jų ateitį, keltų nepasitikėjimą valstybe, turėtų neigiamų pasekmių siekiant tobulinti pensijų kaupimo sistemą ateityje“, – teigia LIPFA.
Anot asociacijos, valstybės skatinamoji dalis turėtų būti skaičiuojama nuo dalyvio pajamų, bet ne mažiau kaip VDU – tai stiprintų ir mažesnes pajamas gaunančiųjų motyvaciją taupyti II-oje pakopoje, atitinkamai būtų skatinami ir daugiau uždirbantieji.
Vyriausybė yra pažadėjusi, kad po mokesčių sujungimo darbuotojo pusėje atlyginimai didės. Tačiau tai neatsispindi paruoštuose teisės aktuose – nėra nustatyto „Sodros“ tarifo, kuris, kaip žadėta, turėjo būti 18,5 proc.
LIPFA vertina, kad „Sodros“ tarifas tvirtinamas kasmet, tai reiškia, kad jis gali būti padidintas ateityje, todėl darbuotojų atlyginimai ateityje gali ir neaugti tiek, kiek pažadėta.
Taip pat pensijų fondų valdytojus neramina siūlymai „drastiškai sumažinti pensijų kaupimo bendrovių pajamas, nustatant 0,5 proc. atskaitymus iš pensijų turto“. Vertinama, kad reforma, dalyvių informavimas, procesų pakeitimai pareikalautų didelių išlaidų. Be to, fondus reikės keisti ir steigti naujus gyvenimo ciklo fondus.
„Bendrovės ir šiuo metu dengia daug įvairių tiesioginių sąnaudų (depozitoriumo, „Sodrai“ už įmokų surinkimą, fondų audito, finansinių priemonių prekybos, neigiamų palūkanų, iš viso apie 0,1 – 0,15 proc. nuo valdomo turto per metus, kurių kitose šalyse nereikalaujama padengti valdymo įmonėms iš gauto turto valdymo mokesčio“, – teigiama 15min pateiktame komentare.
Įspėjama, kad rinkoje konkurencija gali mažėti ir pensijų fondų rinkai kyla oligopolizavimo rizika.
„Nėra aiškūs ir suderinti net baziniai aspektai. Lėšų mokėjimas sulaukus pensinio amžiaus monopolizuojamas valstybėje, neužtikrinant konkurencijos ir ją iškreipiant. Siūlome svarstyti išmokų ir anuitetų rinkos liberalizavimą“, – teigiama LIPFA komentare.
