15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Po žemės drebėjimo nuolaužomis žuvo ir Nepalo ūkio atsigavimo viltis

Žemės drebėjimo nuniokoto Nepalo nuostoliai gali viršyti 4,6 mlrd. eurų, arba beveik 20 proc. šalies BVP, skelbia naujienų svetainė ibtimes.co.uk. Skurdi Himalajų regiono valstybė nėra pajėgi vien tik savo lėšomis atstatyti sugriautų pastatų ir infrastruktūros, dėl to ekspertai tarptautinei bendruomenei siūlo prisidėti prie Nepalo ekonomikos atstatymo.
Nepalas po galingo žemės drebėjimo
Nepalas po galingo žemės drebėjimo / „Scanpix“/AP nuotr.

„Žuvusiųjų per žemės drebėjimą Nepale skaičiui augant, ekonominė įtaka šaliai bus labai rimta“, – teigė ekonomistas Rajivas Biswasas ir pridūrė, kad bendra išlaidų, kurios būtų skirtos atstatymo darbams, atsižvelgiant į regiono pažeidžiamumą žemės drebėjimams, vertė gali viršyti 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų).

Ekspertai ragina padėti Nepalui

„Nepale keliami labai žemi reikalavimai namų statyboms, dėl to žala pastatams buvo milžiniška“, – tikino ekonomistas.

Nepale keliami labai žemi reikalavimai namų statyboms, dėl to žala pastatams buvo milžiniška, – tikino ekonomistas.

Jo teigimu, prie Nepalo atstatymo programos finansavimo turėtų prisidėti šalys donorės ir tarptautinės plėtros agentūros, kurių veiklą koordinuotų tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos.

Naujienų svetainė qz.com rašo, kad tūkstančius žmonių gyvybių nusinešęs žemės drebėjimas Nepalo ūkį nubloškė keliais dešimtmečiais į praeitį.

„Greitkeliai ir keliai smarkiai nukentėjo ir dar nežinome, kokią struktūrinę žalą patyrė hidroenergiją gaminančios Nepalo užtvankos“, – teigė Nepale dirbantis ekonomistas Mukeshas Khanalas.

„Bijau, kad nuostoliai bus didžiuliai“, – pridūrė M.Khanalas ir tikino, kad užtvankų atstatymas užtruks. Tai reiškia, kad skurdi Himalajų valstybė per ateinančius metus susidurs ir su elektros trūkumo problema.

Nepalas ilgą laiką susiduria su investicijų pritraukimo į šalį problema ir didžiuliu nedarbu, viršijančiu net 40 proc.

Nepalas ilgą laiką susiduria su investicijų pritraukimo į šalį problema ir didžiuliu nedarbu, viršijančiu net 40 proc.

Šalis nebėra žemės ūkio kraštas

Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pagrindine Nepalo ekonomikos šaka buvo žemės ūkis. Nors žemės ūkis iki šiol yra svarbus šalies ekonomikai, tačiau pastaraisiais metais smarkiai augo ir gamybos bei paslaugų sektorių reikšmė.

Žemės ūkis sukuria apie 33,7 proc. Nepalo BVP, siekiančio 19 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu paslaugų sektoriaus, į kurį įtrauktos tokios ūkio šakos kaip turizmas, viešbučių ir restoranų verslas, prekyba ir statyba, dalis siekia 52,2 proc.

Štai 2013 m. perlaidos iš užsienyje dirbančių Nepalo piliečių sudarė 29 proc. šalies BVP.

Nepalas jau kurį laiką yra smarkiai priklausomas nuo turizmo ir perlaidų iš užsienio šalių. Štai 2013 m. perlaidos iš užsienyje dirbančių Nepalo piliečių sudarė 29 proc. šalies BVP.

Turizmo sektorius kūrė darbo vietas ir nešė užsienio valiutą

Nepale yra septynios į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos vietos, iš kurių keturios smarkiai nukentėjo per naujausią žemės drebėjimą.

Gamtos stichija, tikėtina, kad skaudžiai kirs vienam iš greičiausiai augančių Nepalo ekonomikos sektorių. Remiantis Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, turizmo sektorius Nepale, sukūręs apie 7 proc. darbo vietų, ir yra atsakingas už 8,2 proc. šalies BVP. 

Prognozuota, kad iki 2024 m. turizmo dalis BVP struktūroje turėtų išaugti iki 10 proc.

Prognozuota, kad iki 2024 m. turizmo dalis BVP struktūroje turėtų išaugti iki 10 proc.

„Turizmo sektorius yra atsakingas už daugiau negu pusę milijono nepaliečių darbų“, – teigė Naujosios Meksikos universiteto ekonomikos profesorius ir Nepalo studijų centro įkūrėjas bei direktorius Alokas K. Boharas.

Jo teigimu, žemės drebėjimui išgąsdinus turistus, tai turėtų didžiulę neigiamą įtaką Nepalo ekonomikai.

Maža to, turizmas yra didžiausias Nepalo užsienio valiutos šaltinis. Pati Nepalo rupija yra pririšta prie pastaraisiais metais smarkiai susilpnėjusios Indijos rupijos. 

Šalies importas nuo pat 2010 m. didėjo ir vidutiniškai per metus išaugdavo 25,9 proc. Dėl šios priežasties Nepalo prekybos deficitas šiuo metu yra milžiniškas ir šaliai žūtbūt reikia užsienio valiutos.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais