Laukia trys pokyčių kryptys
„Norėčiau apžvelgti tris pokyčių blokus – žmonių pajamų, socialinių paslaugų plėtojimas savivaldybėse ir užimtumo pokyčių“, – žurnalistų pusryčiuose sakė M.Navickienė.
Jos teigimu, pirmiausia Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje kontekste, dėl infliacijos labai svarbu apsaugoti gyventojų pajamas, jas nuosekliai didinti. Tai padaryti, pasak ministrės, jau leidžia įsigaliojęs papildomas antiinfliacinių priemonių paketas, švelninantis augančių kainų pasekmes.
Gyventojų pajamos didėjo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, taip pat perindeksuotos pensijos, valstybinės pensijos, nuo 15 iki 21 proc. augo visų išmokų baziniai dydžiai.
„Bazinės socialinės išmokos dydis pasiekė 46 eurus, tikslinė kompensacijų bazė, nuo kurių priklauso pagrindinė parama neįgaliesiems, padidėjo iki 138 eurų, valstybės remiamos pajamos pasiekė 147 eurus, o šalpos pensijų bazė padidėjo iki 173 eurų ir paaugo 21 proc.“, – kalbėjo ministrė.
Nuo metų pradžios sparčiau indeksuojant senatvės pensijas vidutinę pensiją gaunančio asmens pajamos augo per metus apie 700 eurų.
Ji ragino dėl piniginės socialinės paramos ar šildymo kompensacijų kreiptis į savo savivaldybes.
Tačiau pajamų augimas, pasak ministrės, yra tik viena iš sričių, kuriose laukia pokyčiai: bus plėtojamos ir socialinės paslaugos, kurias galima gauti savo savivaldybėse, stiprinama prevencinė socialinė pagalba.
„Koncentruojamės ne tik į socialinės rizikos šeimas, bet ir į tas, kurios dar gali susitvarkyti pačios, bet jos galėtų gauti bendruomeniniuose šeimos namuose pagalbą. Kiekvienas žmogus gali gauti tokias paslaugas kaip pozityvios tėvystės įgūdžiai, paauglystės iššūkiams įveikti skirtos paslaugos, savitarpio pagalbos grupių, mediacijos paslaugos ir pan. Jas gali gauti kiekviena šeima, besikreipusi į savo savivaldybę“, – kalbėjo ministrė.
Jos skaičiavimais, šioms paslaugoms įgyvendinti šįmet skiriamas milijonas eurų, o 2023–2025 m. bus skirta 32 mln. eurų šioms paslaugoms plėtoti. M.Navickienės teigimu, prevencinės paslaugos labai įvairios. Atsiranda nauja pareigybė – individualios priežiūros darbuotojai.
„Negalią, priklausomybę turinčioms šeimoms atsiranda individualios priežiūros darbuotojų dėmesys – randasi apie 250 individualios priežiūros darbuotojų, kurie rūpinsis atsakingos tėvystės įgūdžių ugdymu. Skirta auginantiems vaikus iki vienerių metų. O jei vaikas su negalia, iki trejų metų. Taip pat, jei neįgalūs žmonės, susilaukę vaikų, gaus pagalbos“, – vardija ministrė.
Pasak jos, per artimiausią pusmetį tam bus skirta 4,3 mln. eurų. Iki 2025 m. bus skirta dar virš 30 mln. eurų. Tokias paslaugas gaus apie tūkstantis šeimų. Šios paslaugos yra nemokamos ir jas galės gauti visos šeimos per bendruomeninius šeimos namus.
„Taip pat savivaldybės proaktyviai ieškos žmonių, kuriems tokios paslaugos galėtų būti teikiamos, darbas su bendruomenėmis atsiranda. Ar tai būtų pabėgėlių, migrantų krizės, kai mums reikalingi bendruomeniniai namai, jų statybos, bendruomenės būna linkusios su tuo nesutikti, todėl svarbu jas edukuoti“, – naujoves pristatė ministrė.
Trečia naujovių dedamoji – užimtumo reforma.
„Daug dirbame su savivaldybėmis, su socialiniais partneriais. Tikslas – kad kuo daugiau žmonių dirbtų ir užsidirbtų. Koncentruoti daugiau paslaugų žmonėms, kurie ilgą laiką negrįžtantys į darbo rinką, pvz., turintys įsiskolinimų, priklausomybių, gaunantys šešėlines pajamas. Šalinsime pamatines priežastis, kodėl žmonės nedirba. Tam apie 10 mln. eurų skiriama“, – tęsė ministrė.
Tikslinama „tinkamo darbo“ sąvoka, darbo galima bus atsisakyti du kartus
G.Darulis tęsdamas teigė, kad gyvename pokyčių pasaulyje.
„Turime sveikatos, ekonominę, išteklių ir dvi skirtingas migrantų krizes. Mūsų tarnyba turi būti pasirengusi ateities pokyčiams. Pagaliau pripažinome, kad dalis bedarbių turi ribojančių įsitikinimų, dėl kurių jie negali priimti darbdavių pasiūlymų. Tokių asmenų apie 20 proc. Galimai, apie 30 tūkst. Jie turi socialinių įgūdžių stoką, priklausomybių ir pan. Jaunuolių yra, kurie turi dešimtis tūkstančius skolų“, – kalbėjo G.Darulis.
Pasak jo, yra miestelių, kuriuose įsidarbinti galimybės yra ribotos. Nuo liepos 1 d. planuojama per tris mėnesius identifikuoti, kiek, kur ir kokių problemų žmonės turi, o tada seks partnerių etapas, aiškinantis, kokie jų pajėgumai pagelbėti.
Pasak G.Darulio, pati tarnyba žmonių „neišblaivins“, tam reikalingi partneriai.
„Į tą pusę eina visos Vakarų valstybių užimtumo tarnybos. Jau yra partnerių, kurie gali reikšmingai padėti. Šilutėje, Joniškyje turim pozityvios patirties. Plečiamas tinklas iki 45 savivaldybių“, – teigė G.Darulis.
Jis teigė, kad bus siekiama pirmiausia įdarbinti tuos, kurie čia ir dabar nori dirbti.
Tikslinama ir „tinkamo darbo“ sąvoka. Tokiu, kaip aiškino G.Darulis, būtų laikomas toks darbas, į kurį nuvykti ir grįžti užtrunka ne daugiau kaip dvi valandas. Taip pat pirmaisiais mėnesiais darbo pasiūlymas turėtų atitikti 80 proc. buvusių darbo pajamų ir turimą kvalifikaciją.
„Jei žmogus nėra idealiai atitinkantis reikalavimus, turime subsidijų pagalbą“, – pridūrė jis. Taip pat dešimtąjį mėnesį po to, kai žmogus, netekęs darbo, tinkamu darbo pasiūlymu būtų laikomas turimas kompetencijas atitinkantis pasiūlymas, tai reiškia, kad nebūtinai pagal įgytą profesiją.
Du kartus per metus tinkamo darbo atsisakę gyventojai neteks bedarbio statuso ir bus išbraukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų, bet ir toliau galės pasirinkti gauti paslaugas, jeigu norės susirasti darbą.
Kaip jis paaiškino, jeigu žmogus tinkamo darbo atsisakė dėl tam tikros priežasties, kuri ne iš karto buvo išsiaiškinta, tuomet jis galėtų būti registruotas darbo rinkai besirengiančio asmens statuso.
Tuo metu, jeigu žmogus neturės pateisinamos priežasties, tuomet jis galėtų likti registruotas bedarbio statusą praradusiu asmeniu ir likti Užimtumo tarnyboje bei gauti savivaldybės pagalbą.
„Tai kaip ir švelnesnės sąlygos. Šiandien mažai kas apie tai diskutuoja – vienas kartas yra. Švelniname sąlygas. Reikėtų žiūrėti ir į tai, kad tinkamas darbas nėra kiekvienai dienai. Siūlysime ir tinkamą, ir plius minus tinkamą darbą. Darbo rinka nėra kažkoks matematinis sprendinys“, – aiškino G.Darulis.
