Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad pakeitimais norima kuo daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką. Be to, jie leis daliai ir dirbančių darbuotojų lengviau persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją.
„Neturime nurašyti nė vieno žmogaus“, – žurnalistams Seime teigė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.
Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad Užimtumo tarnyba teiks daugiau paslaugų bedarbiams, kurie negali įsidarbinti dėl priklausomybių ar skolų.
„Iki šiol jiems nieko nebuvo galima pasiūlyti daugiau, jeigu nepasiūloma darbo. Dabar bus galima aktyviau dirbti su tokiais žmonėmis, bus sprendžiama ta problema, dėl kurios jie negali dirbti“, – Seime žurnalistams teigė jis.
Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad Lietuvoje nedarbas visada buvo 3-4 proc. didesnis tik todėl, kad bedarbiai automatiškai buvo draudžiami sveikatos draudimu. Pasak jo, daugiausia žmonių neieško legalaus darbo, nes turi skolų, kitiems per toli važiuoti į darbą arba jie neturi transporto.
„Jeigu padarytume tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi pas medikus sveikatos klausimais, turbūt būtų nebent vienetai, nebent rado, kas juos nuveža“, – svarstė parlamentaras.
Pasak M. Navickienės, ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48 tūkst. Ji pabrėžė, kad tik 10 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pavyzdžiui, socialinę pašalpą.
Pataisos numato, kad darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.
Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems, kurie yra pasirengę įsidarbinti ar dirbti savarankiškai.
Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.
Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.
Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.
Seimas, be kita ko, įteisino dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 MMA, arba beveik 3 tūkst. eurų) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5256 eurus). Dabar MMA siekia 730 eurų. Tokių išmokų galės tikėtis tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus.
