„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Poliklinikos po pragariškos dienos prašo: neskambinkite be reikalo, „biuletenis“ gali palaukti, o bet kam jis ir nepriklauso

Įvedus karantiną, pirmadienį didžiųjų poliklinikų skambučių linijos neatlaikė daugiau nei dvigubai išaugusių srautų, neveikė e.recepto sistema, gydytojai nespėjo aptarnauti visų asmenų. Antradienį padėtis kiek geresnė, tačiau gyventojai ir toliau dažnai kreipiasi dėl nebūtinų dalykų – teiraujasi apie planines procedūras, kurios atšauktos. Prašoma supratingumo. Itin medikus apkrauna darbdavių noras savo prastovas išspręsti nedarbingumo lapeliais – sveikiems darbuotojams jie nepriklauso.
Antakalnio poliklinika
Antakalnio poliklinika / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kai kurie gyventojai, kuriems būtina medicininė pagalba, pirmadienį jautėsi palikti vieni.

„Tie, kas karantino metu yra sveiki, turbūt neatspėtų, kiek kartų vakar teko paspausti poliklinikos telefono numerį, kol atsiliepė mano gydytoja“, – feisbuke rašė Virginija iš Kauno.

Ji suskaičiavo skambinusi 140 kartų per tris valandas, kol pavyko susisiekti su šeimos gydytoja.

„Manęs klausydamasi, ji dar atsiliepia ir kitu telefonu ir paprašo truputį luktelti. Trečiu telefonu, girdžiu, dirba sesutė. Tik po pokalbio su ja supratau, kokiu režimu dabar dirba gydytojai, kokius srautus valdo. Trys telefonai vienu metu“, – savo patyrimu dalijosi kaunietė.

Vida Press nuotr./Gydytojas
Vida Press nuotr./Gydytojas

Plaučių liga serganti moteris galiausiai gavo receptą reikalingiems antibiotikams, tačiau ji nenorėtų linkėti tokių potyrių niekam.

„Keista buvo kelias valandas lūžus telefono linijoms suvokti, kad technologinė izoliacija XXI a. žmogų gali išgąsdinti labiau, nei virusai“, – dalijosi Virginija.

Virginija būtinos pagalbos negalėjo sulaukti dėl to, kad daugumai prisireikė vadinamojo „biuletenio“, nors juos galima gauti ir atgaline data. Medikai ramina, kad po truputį situacija stoja į vietas ir visi skambučiai bus aptarnauti.

Poliklinikų linijos kaista

Lietuvoje karantinas paskelbtas nuo kovo 16 dienos iki kovo 30 dienos pabaigos. Tuo metu poliklinikos nutraukia visas planines paslaugas ir aptarnauja tik pacientus, kurie ūmiai susirgo, ar nesuteikus jiems paslaugų sveikatos būklė pablogėtų.

Dėl gydymo sprendžia šeimos gydytojai, tačiau jiems prisiskambinti pirmadienį iš tiesų buvo sudėtinga, patvirtina didžiųjų poliklinikų atstovai. Skambučių srautai poliklinikose išaugo daugiau nei dvigubai.

„Reikia kantrybės, nes iš tiesų vakar skambučių buvo 10 tūkstančių, kai karčiausią pirmadienį jų būna tūkstantis. Ir, aišku, vakar buvo tas blogai, kad net nebuvo ir to ryšio, prisiskambinti nebuvo galima. Šiandien situaciją mes jau suvaldėme, sodiname papildomus žmones į skambučių centrą, kad visiems atskambintume. Mes ir savo pranešime, kai pacientai skambina, sakome, kad mes jiems atskambinsime“, – sako Vilniaus Šeškinės poliklinikos pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seni mobilieji telefonai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seni mobilieji telefonai

Tą patį sako ir kitų poliklinikų atstovai.

„Vakar buvo iš tikrųjų labai sunki diena, ir mes prašėme pacientų supratingumo ir kantrybės, nes iš tikrųjų skambučių srautas buvo didelis. Šiandien mes įjungėme visas papildomas pajėgas, iš tikrųjų šiek tiek apsitvarkėme su skambučių srautais, nebeturime tiek laukiančių pacientų. Tai tikimės, kad kiekvieną dieną situacija tik gerės“, – sako Antakalnio poliklinikos komunikacijos specialistė Rūta Radzevičiūtė.

Ji skaičiuoja, kad vietoje įprastų 2000 skambučių, vakar poliklinika sulaukė 5000 skambučių, teko operatyviai aptarnavimui skirti papildomus 6 telefono numerius.

Poliklinikų atstovai apgailestauja, kad strigo viskas: telekomunikacijų linijos, e.recepto sistema, „Sodros“ sistema, todėl net ir turint galimybių, ne visuomet buvo galima aptarnauti pacientus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeškinės poliklinika
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeškinės poliklinika

„Mes vakar dieną vien skambučių centre, neįskaitant tiesioginių skambučių gydytojams, turėjome apie 10 tūkst. skambučių, tai mums buvo didelis iššūkis. Įprastomis dienomis mes turime apie 4000 skambučių per visą Kauno miesto polikliniką. Iššūkis ir tai, kad daugumos skambučių sulaukėme nuo 9 iki 10 valandos, kada skambinta kone trigubai daugiau nei kitomis valandomis“, – atsiduso Kauno miesto poliklinikos Pacientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vadovė Loreta Marmienė.

Užvertė nedarbingumo pažymėjimų prašymais

Antakalnio poliklinikos atstovė aiškina, kad dažniausiai į polikliniką skambinama trimis klausimais.

„Vienas – dėl nedarbingumo išdavimo ikimokyklinio amžiaus vaiko slaugai dėl karantino, ir kitas – dėl saviizoliacijos, tai irgi dėl nedarbingumo pažymėjimo. (…) Aišku, kadangi buvo atšaukti beveik visi planiniai vizitai, tai pacientai skambino aiškintis, kaip ir kas bus toliau. Mes stengiamės kiek įmanoma patys perskambinti tiems, kuriems nepavyko prisiskambinti“, – kalba R.Radzevičiūtė.

Tas pačias priežastis mini ir kitų poliklinikų atstovai.

„Vakar net nulūžęs buvo skambučių centras dėl perkrovos. Skambino visokiais klausimais ir netgi suklaidinti darbdavių, kad mes privalome išduoti nedarbingumo lapelius, nors tie žmonės yra visiškai sveiki. Tačiau įmonės užsidarė, gal dėl to, kad joms nereikėtų mokėti vidutinio darbo užmokesčio – nori pasinaudoti tuo nedarbingumo lapeliu“, – sako Centro poliklinikos Vilniuje direktorius Kęstutis Štaras.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras

Jis pyktelėjo, kad nebūtini skambučiai užkemša linijas ir negalėjo prisiskambinti tie pacientai, kuriems reikėjo realios konsultacijos. Dargi dalis sveikų, tačiau nedarbingumo pažymėjimo norinčių darbuotojų, medikams netgi grasina, kad apskųs ministerijai ar žiniasklaidai.

„Paliekame tą situaciją spręsti gydytojui, kuris su pacientu bendrauja ir išsiaiškina jo situaciją“, – sako K.Štaras.

Nedarbingumo pažymėjimų kiekių problemą įvardijo kone visi kalbinti poliklinikų atstovai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

„Tokie piktnaudžiaujantys darbuotojai iš tiesų yra mūsų skaudulys, nes tokių mes turime daug skambučių, ir mes gyventojams tikrai sakome, kad tokių nedarbingumo pažymėjimų neišduodame, pacientas turi būti sergantis arba tada jau vaiko slaugai ir kitais atvejais“, – patvirtina Antakalnio poliklinikos atstovė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nedarbingumo pažymėjimai, susiję su karantino metu taikomomis priemonėmis, gali būti išduodami iki kovo 20 dienos. Jei kiltų poreikis, ši data gali būti persvarstyta, apie tai visuomenė bus nedelsiant informuojama.

„Nedarbingumas vaiko slaugai, jei mokykloje paskelbtas karantinas, jis priklauso tėvams, kurių vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, taip pat pradinio ugdymo – imtinai iki 4 klasės. Jei reikalingas nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai tuo atveju, kai grįžo iš karantino zonos, tokiu atveju išduodamas, kai vaikui iki 14 metų“, – papasakojo R.Radzevičiūtė.

Senoliai į polikliniką traukė lyg įprastą dieną

Karoliniškių poliklinikos direktorius Vismantas Matulas skaičiuoja, kad daugiau nei penktadalį poliklinikoje registruotų asmenų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Pirmadienį dalis jų lyg įprastą dieną rikiavosi prie poliklinikos durų. Jį stebina, kad dėl eilinio recepto žmonės nusprendžia taip rizikuoti.

„Mums iš esmės dėl sąmoningumo kyla klausimas, ypač vyresnių pacientų. (…) Tie pacientai savo kasdienius negalavimus iškelia aukščiau negu jiems gresianti rizika. Ir jie tikrai ateina į įstaigą, tiesiai nepaskambinę, dėl eilinių kasdienių simptomų. Tai tikrai mums kelia nerimą, dažnas iš jų net nėra girdėję apie šią situaciją. Jie atvažiuoja visuomeniniu transportu, patys ateina į įstaigą. Kaip žinia, koronaviruso rizika didžiausia pacientams, kuriems virš 60 metų“, – sako V.Matulas.

Anot jo, dalis senolių apskritai nežino apie karantiną ir esamą situaciją. Jis svarsto, galbūt pagyvenusius asmenis geriau informuoti galėtų jų artimieji.

„Tik būtinoji pagalba ir tik tie atvejai, kuomet gydytojas konstatuoja, kad nesuteikus paslaugos pacientas patirtų neigiamas pasekmes. Tai yra tos paslaugos, kurių atidėti neįmanoma“, – paaiškina, ko dabar galima tikėtis poliklinikoje, V.Matulas.

Pasak jo, medikai, kurie nebeteikia planinių konsultacijų ir kitų paslaugų, dabar nukreipti pacientų srautų valdymui ir konsultuoja telefonu.

Aurimo Šrubėno nuotr./Vismantas Matulas
Aurimo Šrubėno nuotr./Vismantas Matulas

„Tokie atvejai, kai skauda pilvą – tai jau reikalinga būtinoji pagalba. Ūmus pilvo skausmas yra indikacija būtinajai pagalbai. Tokie pacientai, lygiai taip pat kaip ir anksčiau, yra priimami“, – sako V.Matulas.

Jis vardija, kad šiuo metu nederėtų į polikliniką kreiptis dėl nebūtinų reabilitacijos procedūrų, eilinių tyrimų, pvz., cholesterolio ar gliukozės, patikrų pas oftalmologą ar loristą ir pan.

V.Matulas patikina, kad nuotoliniu būdu pacientams gali būti išrašomi reikalingi vaistai – kiekvienu atveju individualiai nuspręs gydytojas.

Tad ką daryti sunegalavus?

„Be abejo, skambinti gydytojui ir pasikonsultuoti. Gydytojas priima sprendimą – jei tikrai yra klinika, kad būtina ateiti, tam dirba gydytojai, mes duodame apsaugines priemones, atliekame laboratorinius, jei reikia, radiologinius tyrimus ir taip toliau. Bet tik būtinais atvejais“, – sako Centro poliklinikos vadovas.

Vis tik visų poliklinikų atstovai pripažino, kad didelio fizinių lankytojų srauto nėra – žmonės gana supratingi ir laikosi karantino.

„Tuos, kurie karščiuoja, mes nukreipiame susisiekti su savo šeimos gydytoju ir šeimos gydytojas jau sprendžia pagal situaciją – tik ekstra atvejais mes jiems rekomenduojame atvykti, jiems yra skirti spec. kabinetai, kur jie atvyksta sutartu laiku, juos pasitinka prie durų, nuveda į tam tikrą kabinetą, ten ateina šeimos gydytojas ir apžiūri. Visur prie padalinių yra slaugytojos, kurios kiekvieną atėjusį apklausia: kokiu tikslu kreipiatės, kodėl jūs norite ateiti. Mes turim pasiruošę informaciją, kuriais klausimais galima praleisti, o kuriasi ne“, – informavo Kauno poliklinikos atstovė.

Prašo nebūtinais atvejais skambinti bent ne piko metu

Poliklinikų vadovai prašo gyventojų, kurių klausimas nėra būtinas, rinktis ne piko laiką skambučiams. Didžiausias apkrovimas būna maždaug nuo 9 valandos ryto.

„Skambučių srautas sumažėja po pietų, visi skambina iš pat ryto, tada visiems reikia. Mes juk dirbame iki nuo 7 val. iki 20 val., ir skambučių centras, kai jau nebėra pikas, galėtų ramiau pakonsultuoti“, – sako Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.

Antakalnio poliklinikos atstovė pataria skambinti arba labai anksti ryte, arba vėliau į vakarą, vis tik ji viliasi, kad skyrus papildomų išteklių pavyks visus skambučius aptarnauti.

„Mes visada stengiamės padėti. Ir jeigu neprisiskambina iškart, tai tikrai dienos eigoje gali pasiekti savo šeimos gydytoją. (…) Šiuo metu linijos jau yra pralaidžios ir sujungiame tiek su šeimos gydytoju, tiek su kitais specialistais“, – patikina Kauno poliklinikos atstovė L.Marmienė.

Poliklinikų atstovai prašo sekti rekomendacijas, kurias pateikia savo internetinėse svetainėse ar netgi feisbuke.

Ministerija: darbdaviai negali piktnaudžiauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė patikina, kad darbdaviai negali reikalauti nedarbingumo pažymėjimų iš darbuotojų, kurie sveiki ir kuriems nereikia izoliuotis.

„Jeigu ragina pasiimti nedarbingumą sveiką darbuotoją arba darbuotoją, kuris nebuvo užsienyje ir jam nereikia izoliacijos, tuomet tai yra negalima veikla ir tokiu atveju nedarbingumas nėra išduodamas“, – patikina E.Samoškaitė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė

Anot jos, tokiu atveju darbuotojai gali konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija.

„Darbuotojas neturėtų sutikti su vienašališkais darbdavio veiksmais. Esant ekstremaliai situacijai darbdavių ir darbuotojų padėtis yra sudėtinga, tačiau darbdavys negali be darbuotojo sutikimo išleisti darbuotojų į nemokamas atostogas, atleisti be išeitinių išmokų ar įspėjimo ir pan. Darbdavys turėtų taikyti prastovą ir nuo ketvirtos dienos tuomet mokėti darbuotojui 40 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimali alga. Tačiau darbuotojai taip pat raginami supratingai reaguoti ir tartis su darbdaviu“, – sako E.Samoškaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs