Žemiau – pareiškėjai, kurių projektams buvo pritarta pirmajame fondo tarybos susirinkime:
- Asociacija „Krantų redakcija“ – Lietuvos kultūros istorijos eskizai žurnale „Krantai“.
- Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – dokumentų rinkinio „Lietuvos valstybės vyriausybių posėdžių protokolai (1918. XII.9–1920.V.13)“ leidyba.
- Lietuvos literatūros ir meno archyvas – Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje (Australija ir Urugvajus) paieška ir sugrąžinimas.
- Lietuvos istorijos institutas – Mokslo monografijos „Susigrąžinant praeitį. Lietuvos metrikos istorija ir tyrimai“ teksto vertimas iš lietuvių į anglų kalbą ir leidyba.
- Prigimtinės kultūros institutas – archeologinio kasinėjimo darbai „Bedugnės kapinynas: viduramžių Lietuvos valstybės paieškos“.
- Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis – žygis „Partizanų Lietuva“.
- Arūnas Baltėnas – fotografinis ir garsinis archyvas „Lietuva pasaulyje“.
- Naujosios Romuvos fondas – „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos“ II ir III dalies leidyba.
- Leidybos ir platinimo paramos centras – Tomas Venclova „Lietuvos istorija visiems“ leidyba.
Taryba pirmojo posėdžio metu teigia svarsčiusi daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas, teikęs paraišką dėl siekio iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti, teigia iš ekspedicijos besitikintis labai daug.
„Užsienio valstybėse yra neįkainojami Lietuvos išeivių archyvai, kuriuos norime pargabenti į Lietuvą ir sudaryti visuomenei galimybę su jais susipažinti. Tikimės, kad fondo skirtas finansavimas padės į Lietuvą sugrąžinti daugiau nei 1000 kilogramų dokumentų, tarp kurių gali būti ir itin reikšmingų šalies istorijai“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas J.Blažiūnas.
Taryba žada netrukus paskelbti ir šių metų iniciatyvas, kurios bus vykdomos pagal jau skirtą 200 tūkst. finansavimą Lietuvos istorijos institutui ir Nacionaliniam muziejui.
„Taryba gavo labai daug skirtingų paraiškų, tuo labai džiaugiamės ir turėjome daug darbo. Pirmiausia turėjome įvertinti jų atitikimą fondo nuostatams ir tuomet atrinkti geriausius projektus. Džiaugiamės, kad susidomėjimas yra didelis, o tai tik patvirtina, tokių privačių iniciatyvų svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijos tyrimams ir mokslinei veiklai“, – dėsto tarybos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.
Anot jo, tarybai darbą palengvino bendras skirtingų sričių specialistų darbas, kurie galėjo deramai įvertinti projektus tiek istorine, tiek finansine prasme. Dalies pareiškėjų buvo paprašyta papildyti ar patikslinti pateiktas paraiškas, jas ketinama svarstyti artimiausiame fondo tarybos susirinkime.
„Tikimės ir toliau sulaukti vertingų projektų, ypač skatiname jaunuosius mokslininkus ir istorijos entuziastus imtis darbo ir teikti paraiškas“, – dėsto R.Miknys.
Kitas tarybos, kurią sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, prodiuseris Laurynas Šeškus, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, kiti verslininkai bei istorikai, susirinkimas vyks iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
Šių metų vasarį koncernas „MG Baltic“ per specialų fondą istorijos tyrimams pažadėjo paskirstyti 1 mln. eurų.
Prieš metus „MG Baltic“ siūlė milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios akto originalą. Dokumentą pernai kovą Berlyne rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, tačiau pinigai jam nebuvo sumokėti. Koncernas teigė premiją ketinęs mokėti Lietuvai aktą sugrąžinusiam žmogui.
Šių metų balandį teismą pasiekė byla dėl „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos galimos politinės korupcijos. Joje įtariami buvę ir esami politikai. Dėl papirkimo ir prekybos poveikiu šioje byloje įtariamas ir sausį iš visų pareigų „MG Baltic“ pasitraukęs buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Politinės korupcijos byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pareikšti ir „MG Baltic“ kaip juridiniam asmeniui.
R.Kurlianskis kaltę neigia, o „MG Baltic“ atstovai koncernui pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.
