Kupiūroje įspausti nematyti ženklai esą apsunkins gyvenimą klastojantiems pinigus. Šis banknotas – bene dažniausiai klastojamas pasaulyje, o pastaruoju metu sunkumų kėlė itin aukštos kokybės klastotės iš Šiaurės Korėjos.
Dauguma tokių netikrų kupiūrų cirkuliuoja anapus Amerikos sienų, nes į užsienį iškeliauja apie du trečdalius Jungtinėse Valstijose spausdintų dolerių. Šia valiuta pasaulio šalys laiko maždaug du trečdalius savo rezervų, artimiausias pakaitalas – euras.
Naująjį šimto dolerių banknotą pareigūnai išleisti vėlavo dvejus metus, įdomu ar ir tam įtakos turėjo kelerius metus trunkanti respublikonų ir demokratų akistata. Pirmieji valdo Atstovų rūmus, antrieji – Senatą ir Baltuosius Rūmus. Susikibus šioms valdžioms, nepavyko patvirtini biudžeto, ir finansavimo nesulaukus jau antrą savaitę, nedirba kone pusė valstybės sektoriaus.
Spalio 17-ąją politikai turės apsispręsti dėl beveik septyniolikos trilijonų dolerių siekiančios skolinimosi ribos, kurią amerikiečių skola netrukus peržengs. Jei riba nekils, Amerika negalės skolintis ankstesnėms skoloms apmokėti.
„Įtariu, kad balsų biudžetui patvirtinti užtektų, tik Atstovų Rūmų pirmininkas neprašo balsuoti, nes vis dar nenori atgaivinti valstybės darbo, jis siekia nuolaidų, kurios visai nesusijusios su biudžetu“, – teigia JAV prezidentas Barackas Obama.
Jo oponentas, Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris, kaltina šalies vadovą atsisakymu diskutuoti bei ekonomikos smukdymu: „Girdėjau aukšto rango Baltųjų Rūmų pareigūną sakantį, kad prezidentas verčiau leis šaliai numesti skolų įsipareigojimus, nei sutiks kalbėtis. Nejaugi taip“?
Kalbėtis nepavyksta dėl B. Obamos pradėtos sveikatos reformos, o grėsminga spalio septynioliktoji vis arčiau. Tą dieną politikai turės apsispręsti dėl beveik septyniolikos trilijonų dolerių siekiančios skolinimosi ribos, kurią amerikiečių skola netrukus peržengs. Jei riba nekils, Amerika negalės skolintis ankstesnėms skoloms apmokėti.
Sunerimusi ir tarptautinė bendruomenė
Apžvalgininkai abejoja, ar nesutariantys respublikonai ir demokratai ras greitą sprendimą, nors jo skubiai ieškoti vis labiau ragina tarptautinė bendruomenė, sunerimusi dėl poveikio pasaulio ekonomikai, jeigu besiginčijantys amerikiečiai nespės pakelti skolinimosi ribos. Tai būtina sąskaitoms apmokėti.
„Visi tikimės greito sprendimo. Amerikiečių ekonomika didžiausia pasaulyje, nuo jos priklauso kitos šalys. Doleris pati svarbiausia rezervų valiuta“, – įsitikinęs Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
Sparčiai Jungtines Valstijas besivejanti Kinija taip pat nerimauja dėl investuotų pinigų ir prašo amerikiečių susitarti iki spalio 17 d.
„Prašome amerikiečių išspręsti krizę iki spalio 17-osios, kad ir toliau pavyktų vykdyti skolos įsipareigojimus ir Kinijos investicijos liktų saugios, o pasaulio ekonomika – stabili“, – teigia Kinijos finansų viceministras Zhu Guangyao.
Jungtinės Valstijos skolinimosi ribą per pastaruosius penkiasdešimšt metų kėlė septyniasdešimšt aštuonis kartus. Per dešimtmetį Amerikos skola išaugo tris kartus.
