Ketvirtadienį Seimo valdantieji – keturios frakcijos – registravo rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, reikalaudami atsistatydinimo.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis valdančiųjų rezoliuciją vadina rinkiminės kampanijos akcentu ir abejoja, ar iš to bus realios naudos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius vertina, kad krizės tyrimas yra politinis ir jo tikslas – įrodyti, kad konservatoriai ir socialdemokratai Lietuvos žmonėms brangiai kainavo. Tačiau jis mano, kad politinių dividendų dėl to „valstiečiai“ gali gauti.
Apžvalgininkas, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius rėžė: „Valstiečiai jau seniai veikia rinkimų režimu, ir vietoje realios politikos, kuri spręstų žmonių problemas, užsiima konkurentų politiniais tyrimais“. Anot jo, nauda rinkimuose gali būti priešinga, nei tikisi valstiečiai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis vertina, kad šiuos procesus lemia žema politinė kultūra, o atakuojamas ne tik Lietuvos banko, bet ir kitų valstybės institucijų nepriklausomumas, sekant Višegrado šalių pavyzdžiu.
Ekonomistas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius daktaras Gediminas Dubauskas vertina, kad iš tiesų teisinis finansų rinkos reguliavimas per krizę turėjo trūkumų, tačiau parlamento tyrime painiojami laikotarpiai, atsakingieji, o mokslinio tyrimo metodų toks tyrimas taip pat neatitiktų. V.Vasiliauskas tuo laikotarpiu dar nedirbo. Anot jo, geriau toks tyrimas būtų pavestas akademinei bendruomenei.
15min jau skelbė, kad valdančiųjų kova su V.Vasiliausku nusmukdė pasitikėjimą Lietuvos banku – prieš tai jis buvo vienas didžiausių tarp visų valstybės institucijų. Lietuvos banku vis dar pasitiki daugiau nei pusė gyventojų. Palyginimui, tik 11 proc. gyventojų nurodo, kad pasitiki Seimu, rodo „Vilmorus“ balandį paskelbti duomenys.
V.Nakrošis: apgailėtina, kad tai vyksta Lietuvoje
Politologas V.Nakrošis vertina, kad valdančiųjų išpuolis prieš Lietuvos banką yra politinis.
„Visa kampanija, nukreipta prieš LB, yra politinės prigimties ir tai daro žalą LB reputacijai ir neužtikrina LB kaip nepriklausomos priežiūros institucijos nepriklausomumo. Tai tiesiog apgailėtina, kad tai vyksta Lietuvoje“, – sako V.Nakrošis.
Anot jo, visas S.Jakeliūno vadovaujamas tyrimas yra politiškai motyvuotas ir toks ne vienintelis.
„Tai politiškai motyvuotas tyrimas. Seime ši valdančioji dauguma inicijavo keletą tokių politiškai motyvuotų tyrimų, kurie yra nukreipti prieš politinius oponentus ir galimai kandidatus į Lietuvos prezidento pareigas“, – sako V.Nakrošis.
Jis akcentuoja – atakuojamos ir kitos Lietuvos nepriklausomos priežiūros institucijos.
„Mes jų tikrai negerbiame ir bandome suvaržyti nepriklausomumą tam, kad politikai galėtų nevaržomai veikti ir siekti savo šališkų politinių tikslų. Tai čia toks žemos politinės kultūros klausimas, tiek gero valdymo principų nebuvimas“, – sako politologas.
Jis vardija pavyzdžius: centralizuota valstybės tarnautojų atranka kirs Valstybės kontrolės nepriklausomumui, nes jai darbuotojus parinks centrinės tarnybos. Taip pat, asignavimų valdytojų suskirstymas į didesnes grupes gali lemti, kad nepriklausomos priežiūros institucijos neteks dalies nepriklausomumo.
„Nepriklausomoms priežiūros institucijoms, tokioms kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, iš viršaus gali būti nuleidžiami politiniai tikslai, veiklos valdymo rodikliai. Tai čia ne tik epizodiniai tokie dalykai, bet atsiranda ir bendra kryptis į valstybės priežiūros nepriklausomumą mažinimą, panaši praktika yra Višegrado šalyse“, – sako V.Nakrošis.
L.Bielinis: tai sudėtinė rinkiminės kampanijos dalis
L.Bielinis valdančiųjų žingsnį pavadino akcentu prieš rinkiminę kampaniją.
„Ataka prieš Lietuvos banką, V.Vasiliauską, išties negali būti kitaip traktuojama, tik kaip sudėtinė rinkiminės kampanijos dalis. Ir tie, kurie tą vykdo – jie puikiai tą supranta. Net jeigu jie nuoširdžiai mano, kad tai niekaip nesusieta su rinkimais, tai jų veiksmai natūraliai rinkimams duoda tam tikrą pagreitį ir tam tikrą kryptį – ir tikrai nesveiką kryptį“, – vertina L.Bielinis.
Anot jo, jei iš to valdantieji tikisi efekto rinkimuose, tikėtina, kad jis bus silpnas arba iš viso jo nebus.
„Patys tyrimai ir jų skelbimas – iš esmės juos atlieka ir skelbia nedidelė grupė žmonių ir tikrai sunku juos pavadinti profesionalais. Ar tai galima vertinti kaip kažką objektyvaus ir ilgalaikio – aš nemanau, nes realiai tyrimas turėtų būti atliktas profesionalių struktūrų, labai kruopščiai ir detaliai turėtų būti išanalizuoti dalykai. O kada mes klausomės tik vienos nuomonės ir vienos pozicijos, tai manipuliuoti skaičiais – jie gali tą lengvai daryti. Siūlyčiau suabejoti bet kokiais klausimais tol, kol nesibaigė rinkimai“, – sako L.Bielinis.
Anot jo, S.Jakeliūno komisijos tyrimas yra selektyvus, parenkami tik tie argumentai, kurie tinka kaltinti kitai pusei.
„Nemato visiškai kitų aspektų todėl, kad jie rinkimuose nereikalingi“, – sako L.Bielinis.
V.Valentinavičius: jų ištara demonstruoja labai ribotą finansų išmanymą
Apžvalgininkas V.Valentinavičius buvo kategoriškas: „Tai vienas iš daugelio politinių žingsnių, ir valstiečiai jau seniai yra veikia rinkimų režimu, tai yra vietoje realios politikos, kuri spręstų žmonių problemas, jie užsiima konkurentų politiniais tyrimais. Ir ponios Agnės Širinskienės komisija, ir pono Vytauto Bako ankstesnė komisija, dabar ir pono S.Jakeliūno komisija daro tik tai, ir nieko kito“.
Jis vadina S.Jakeliūną finansų srities Dainiumi Kepeniu, kadangi pastarojo pasisakymai medicinoje taip pat prieštarauja mokslui ir sveikai logikai.
„Jo visos ištaros demonstruoja labai ribotą finansų išmanymą ir labai daug asmeniškumų. Na, o Ramūnas Karbauskis turėtų būti patenkintas – ta S.Jakeliūno energija suvedinėti asmenines sąskaitas labai pasitarnauja partijos interesams, kai taikiniu vis pasirenkami objektai, šalia kurių netoli yra valstiečių kandidato Sauliaus Skvernelio konkurentai – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė“, – sako apžvalgininkas.
Jis vertina, kad puolimas prieš ekonominius dėsnius ir Lietuvos banką valstiečiams duos priešingą poveikį rinkimuose, nei jie tikisi.
„Per daug S.Jakeliūno atveju matyti asmeniškumai, neprofesionalumas, rinkimai. Toks viešas ir įkyrus priekabių ieškojimas, jisai tikrai nedaro gero – nei G.Nausėda, nei I.Šimonytė nuo to realiai per daug nenukenčia, nes kiek galima klausytis vis tų pačių įtarinėjimų, kurie visą laiką kartojami, bet nėra pagrindžiami ar įrodomi. Publika jau priprato prie šito informacinio triukšmo, o kadangi zyzimas darosi įkyrus, ir efektas darosi priešingas“, – sako V.Valentinavičius.
Anot jo, Seimo komisijos tyrimas yra „absoliučiai diskredituotas“.
„Kaip ir ne pirmas valstiečių tyrimas. Iš visų tų tyrimų tarytum solidžiausiai atrodė V.Bako tyrimas, galėjo būti rimtas LRT tyrimas. Bet V.Bako tyrimo solidumas sugriuvo po to, kai paaiškėjo, kad jis tapo S.Skvernelio rinkimų štabo viršininku, o LRT tyrimo komisija, užuot tyrusi problemas, nuėjo politikavimo keliu. A.Širinskienės ir S.Jakeliūno komisijos yra visiškai skandalingai politinės. Aš nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kokio išsilavinimo ir supratimo apie politiką, kad tuos tyrimus priimtum kaip rimtus“, – sako V.Valentinavičius.
K.Girnius: bando vaizduoti, kad kovoja su blogiečiais
K.Girnius santūresnis, tačiau jo nuomonė tokia pati.
„Nesu įsigilinęs, bet būčiau tą truputį linkęs sieti su rinkimų kampanija. Valstiečiai bando vaizduoti, kad jie kovoja su visais blogiečiais, kurie netarnauja Lietuvos žmonių interesams. Pastaruoju metu jie gana smarkiai kritikuoja LB dėl palūkanų normų VILIBOR kilimo. Tai vienas iš jų paskutinių žingsnių prieš sekmadienį“, – sako K.Girnius.
Jis skeptiškai vertina ir visą S.Jakeliūno tyrimą, nes jis politiškai motyvuotas.
„Esu skeptiškas. Nes kai kaltina, kad neėmei paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nes čia buvo pigiau, tai nepažymi, kokios buvo labai griežtos sąlygos TVF, ką gali su tais pinigais daryti, kaip šalies biudžetą tvarkyti, kam pinigus galima leisti, o kam – negalima. Apie tai visai nėra kalbama. O tyrimą reikėtų daryti sąžiningai“, – sako K.Girnius.
Jis taip pat akcentuoja, kad tyrimo vertė bus nedidelė, kadangi visos krizės skiriasi.
„Kad galėtum ką nors išmokti ateičiai, tai krizės visuomet yra skirtingos, kiekviena yra unikali – tai ką čia išmoksi. Sunku tą bus pritaikyti kitai krizei –kai ji ateis, ji bus kitokia. Tyrimas yra labai aiškiai politiškai motyvuotas, tikslas yra įrodyti, kad konservatoriai ir socialdemokratai, pagrindiniai varžovai, Lietuvos žmonėms brangiai kainavo, kenkė Lietuvos žmonėms ir interesams“, – sako K.Girnius.
Jis vienintelis vertina, kad tokia valstiečių taktika gali būti veiksminga.
„Aš pastaruoju metu keliavau po Lietuvą, skaičiau paskaitas, tai atėjo žmonės po pranešimo ar per pranešimą, ir jie aiškiai buvo priėmę tą aiškinimą, kad (nesiskolinti iš TVF – 15min) buvo didelė klaida. Tad politiškai tai gali būti veiksminga“, – vertina K.Girnius.
G.Dubauskas: įkarštis prieš rinkimus nemažėja
Profesorius G.Dubauskas vertina, kad Seimas yra Lietuvos banko steigėjas ir turi reikalauti atskaitomybės iš Lietuvos banko, tačiau tuo pat metu turi būti užtikrinamas ir Lietuvos banko nepriklausomumas.
„Čia sudėtinga, ir neišeis tiesiai atsakyti. Yra keli niuansai – LB steigėjas yra Seimas, ir jei steigėjas, tai turbūt gali kontroliuoti. Aišku, nepriklausomumas centrinio banko yra labai svarbus. O dėl šito klausimo (nepasitikėjimo V.Vasiliausku – 15min) – gal ir politikos elementų yra, aš manau, ypač kai tiek mažai laiko lieka iki rinkimų – įkarštis nemažėja“, – sako G.Dubauskas.
Jis abejojo, ar valdantieji galėtų daug naudos turėti iš inicijuotos rezoliucijos, bet, anot jo, gali neigiamą poveikį Lietuva pajusti per sumenkusį pasitikėjimą rinkos stabilumu.
Jis kritikavo Lietuvos banką, kad įstatyme įrašyto tikslo – pinigų stabilumo – jis greičiausiai nepasiekia dėl didelės infliacijos. Tačiau, anot jo, kaltinimai V.Vasiliauskui nėra pagrįsti.
G.Dubauskas pastebi, kad krizės laikotarpiu V.Vasiliauskas netgi nedirbo Lietuvos banke, o tyrime itin svarbi tiksli chronologija.
„Man asmeniškai kas užkliūna – kad sako, kad prezidentė pirko obligacijų ir gavo daug palūkanų. Bet čia gi kaip tik yra solidarumo, pasitikėjimo ženklas, jei tu skolini savo šaliai. (…) Tai nebuvo taip, kad specialiai užkelia palūkanas, kad galėtų paskolinti už dideles palūkanas. Manau, čia ne visai teisingai“, – abejoja tyrėjų teiginiais G.Dubauskas.
Tačiau jis sutiktų, kad Lietuvos bankai sumažino kreditavimą ir pinigų kiekį Lietuvos rinkoje ir tai pagilino krizę.
„Buvo iš šalies tie pinigai, ir dėl to buvo galima tą burbulą pūst. Bet tai viso pasaulio mastu tie reikalai buvo. Tai gal ir reikėjo kažkaip žiūrėti. Bet patys bankai, aš pamenu tuos metus, sakydavo, kai būstas brango po 10 proc. per metus, bankai konkuruodami sakydavo, kad negali neskolinti – nes kiti paskolins. Aišku, kad tada reikėjo kažkokių apribojimų, kiti sako – kad rinka ribojo“, – vertino G.Dubauskas.
Anot jo, šioje vietoje neįmanomas mokslinis tyrimas, nes moksliniam tyrimui reikėtų dėsningumų, priežastingumo. Jis pritartų, kad apskritai tokį tyrimą geriau patikėti akademinei bendruomenei ar užsakyti atlikti nepriklausomą.
„Aš, atvirai sakant, nelabai ginu centrinio banko veiklą, man ji buvo keista. Bet kitas klausimas – kad tikrai yra kišamasi į nepriklausomumą. Nepriklausomumo irgi negalima absoliutinti, bet labai svarbu žiūrėti, kokiu laikotarpiu kas buvo. Finansų ministerijoje anksčiau buvo Algirdas Šemeta, Rimantas Šadžius, ir čia tikimasi, kad žmonės to neprisimins“, – svarstė G.Dubauskas.
Jis primena, kad Latvija, pasiskolinusi iš TVF, turėjo įsivesti visuotinį NT mokestį, o gyventojai apmokestinti dvigubai: gavę atlyginimą po mokesčių, po to dar turi mokėti NT mokestį.
