Kas tas Pasaulinis inovacijų indeksas?
Pasaulinis inovacijų indeksas yra vienas reikšmingiausių ir geriausiai vertinamų rodiklių, skirtų matuoti nacionalinių inovacijų ekosistemų efektyvumą. Jį nuo 2008 m. kartu su partneriais leidžia Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija. Indeksas kiekvienais metais analizuoja daugiau nei 130 valstybių pagal 80 rodiklių, kurie yra suskirstyti į 7 sritis: 5 iš jų apima indėlį į inovacijas, o 2 yra priskiriamos inovacijų rezultatams.
Pasaulinis inovacijų indeksas iš kitų tarptautinių vertinimo standartų išsiskiria stipriu holistiniu požiūriu į inovacijas ir jų matavimą. Inovacijų ekspertai tradiciškai daugiausiai dėmesio skiria mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklomis grįstų technologinių produktų inovacijoms, kurios dažniausiai yra kuriamos pramonės įmonėse. Siekiant tai išmatuoti, analitikai įprastai stebi ir vertina tokius duomenis kaip verslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos, intelektinės nuosavybės mokėjimai, aukštųjų technologijų eksportas, gamtos mokslų ir inžinerijos absolventai.
Tuo tarpu šis indeksas praplečia tradicinį inovacijų matavimą, įtraukdamas rodiklius, susijusius su inovacijų sklaida, nematerialinėmis investicijomis ar investicijomis į inovacijas, kurios nėra susijusios su MTEP. PII apima retai inovacijų kontekste analizuojamus rodiklius, kaip Metinis Wikipedia redagavimų kiekis šalyje, Sukurti nacionaliniai vaidybiniai filmai, Spausdinimas, leidiniai ir kita žiniasklaidos produkcija.
Lietuvos pozicijos Pasauliniame inovacijų indekse
Lietuva 2021 m. Pasaulio inovacijų indekse pakilo viena pozicija ir užėmė 39 vietą, surinkusi 39,9 balų. Prie aukšto išsivystymo šalių priskiriama Lietuva šių šalių tarpe užėmė 36 vietą iš 51, o tarp Europos šalių yra 26 vietoje tarp 39 valstybių.
Lietuva geriausiai yra vertinama pagal Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, procentą nuo visų dirbančiųjų (3 vieta); Mobiliųjų aplikacijų kūrimą (5 vieta); Mokinių ir mokytojų santykį antrinio lygio švietime (6 vieta). Blogiausiai šalis yra vertinama pagal Bendrą kapitalo formavimąsi (112 vieta); Bendrą infrastruktūrą (110 vieta); Intelektinės nuosavybės mokėjimus (95 vieta).
Nuo 2018 didžiausią pažangą Lietuva padarė pagal rodiklius Atleidimo iš darbo sąlygos (pakilo per 56 pozicijas) bei Realiojo BVP augimo tempas tenkantis vienam dirbančiam asmeniui (pakilo per 51 poziciją). Nuo 2018 m. didžiausią kritimą Lietuva patyrė pagal rodiklį Elektroninio dalyvavimo indeksas (-47 pozicijos) ir Įmonės siūlančios formalius mokymus savo darbuotojams (-26 pozicijos).
2018 – 2021 m. laikotarpiu, Lietuva savo pozicijas pagerino pagal 33 rodiklius, vertinant 35 rodiklius pozicijos buvo prarastos, o 6 rodikliuose pozicijos išliko nepakitusios. Šiuo laikotarpiu Lietuvos
įvertinimas balais išaugo pagal 46 rodiklius, 18 rodiklių nukrito, o 8 liko nepakitę. Tai reiškia, kad nors dauguma Lietuvos rodiklių pastaruosius 4 metus augo, augimas buvo lėtesnis lyginant su kitomis šalimis ir tai neleido Lietuvai gerinti savo pozicijų reitinge.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuva lenkia Lenkiją, kuri PII 2021 m. užėmė 40 vietą, tačiau atsiliekame nuo Latvijos, kuri yra laipteliu aukščiau bei Estijos, kuri šiais metais pakilo į rekordinę 21 vietą.
Neišnaudojamas potencialas
Kaip jau buvo minėta, Pasaulinis inovacijų indeksas vertinimą skirsto į dvi kategorijas: indėlį į inovacijas ir inovacijų rezultatus. Lietuva jau eilę metų geresnius pasiekimus demonstruoja pirmoje – indėlio į inovacijas – kategorijoje. Pagal indėlį į inovacijas Lietuva užima 35 vietą reitinge, tuo tarpu pagal inovacijų rezultatus šalis yra tik 43 vietoje. Tai reiškia, kad Lietuva susiduria su problema, kai šalyje yra sukuriama mažiau žinių, technologijų ir kūrybinių inovacijų lyginant su tuo, kiek šiam procesui yra skiriama resursų (pvz. žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros) bei procesui reikalingos palankios aplinkos (pvz. institucinė aplinka, finansavimo galimybės, bendradarbiavimas ir tinklaveika).
Nepakankamą šalies inovacijų rezultatyvumą parodo dar vienas faktas: lyginant su Lietuvos BVP, šalies veiklos rezultatai yra žemesni nei būtų galima tikėtis pagal šalies išsivystymo lygį. Tai reiškia, kad Lietuva nesugeba brangių investicijų konvertuoti į pakankamą lygį įvairių tipų inovacijų tiek kiekybės, tiek ir kokybės atžvilgiu.
Greitų pokyčių tikėtis neverta
XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyti siekiai, kad Lietuva iki 2024 m. pakils į 35, o iki 2030 m. net į 20 Pasaulinio inovacijų indekso vietą. Suvokiant Lietuvos tikslus, būtina suprasti, kad greitų ir efektyvių sprendimų siekiant pakilti indekso reitinguose tiesiog nėra. Pokyčiai Pasauliniame inovacijų indekse dažniausiai nebūna labai reikšmingi – ypač tarp pirmo 20-tuko valstybių. Tarp 2013 – 2020 m., į pirmą dvidešimtuką sugebėjo įšokti tik tokios valstybės kaip Kinija, Japonija bei Austrija.
Be to, inovacijų politikos formavimas, priemonių įgyvendinimas ir jų rezultatai pasižymi dideliais neatitikimais laike. Šiandien suformuluota ir įgyvendinta inovacijų politika realų poveikį gali turėti tik ateityje, drauge pavėluotai atspindėdama ir įvairiose statistikos eilutėse. Be to, dalis duomenų, naudojamų indeksui sudaryti, jau dabar yra bent 2 ar 3 metų senumo. Taigi, pokyčius pamatyti inovacijų indekse galima tikėtis tik 3 – 5 metų laikotarpyje ar net dar vėliau.
Ką daryti?
Tam, kad Lietuva ateityje gerintų savo pozicijas reitinguose, būtinas nuoseklus ir ilgas darbas. Inovacijų plėtra šalyje turi būti kuo horizontalesnė, į ją įtraukiant kuo įvairesnes veiklos sritis, pvz. gerinant viešąsias paslaugas ar siekiant ekologinio tvarumo. Iš kitos pusės, inovacijų skatinimas taip pat turi būti ir kaip įmanoma labiau holistinis.
Šalyje toliau privaloma skatinti verslo MTEP investicijas, aukštųjų technologijų bei žiniomis grįstų paslaugų eksportą, išlaidas programinei įrangai. Tačiau drauge reikia nepamiršti ir pokyčių švietimo sistemoje (pvz. didinti išlaidas švietimo sistemai nuo BVP, ar stiprinant mūsų universitetų pozicijas globaliuose universitetų reitinguose, skatinti darbuotojų kompetencijų kėlimą), būtina plėsti nematerialaus turto (pvz. prekinių ženklų, industrinių dizainų) kūrimą, žinių bei technologijų įsigijimą bei importą, klasterizacijos procesus.
Apibendrinant reikalinga pabrėžti, jog geras rezultatas viename ar kitame reitinge nėra tikslas savaime. Visgi aukšta pozicija Pasauliniame inovacijų indekse rodo nacionalinių inovacijų ekosistemų efektyvumą. Šiandien šios sferos bėdas indikuoja ne tik inovacijų indeksas, bet ir kiti šalies rodikliai. Akivaizdu, jog norint įgyvendinti tikslą Pasauliniame inovacijų indekse per artimiausią dešimtmetį pakilti kone dvidešimt pozicijų į viršų, reikės ne tik sutelktų pastangų taisant ir statant modernią inovacijų ekosistemą, bet ir kantrybės laukiant pirmųjų rezultatų atspindžių tai vertinančiuose indeksuose.
