Sektoriniai pokyčiai praėjusiais metais
Po pirminio COVID-19 šoko 2020 m., 2021 m. Lietuvos ekonomikai buvo atsigavimo laikotarpis. Nepaisant praėjusiais metais dėl pandemijos vis dar galiojusių įvairių veiklos apribojimų, šalies BVP išaugo 5 proc. Prie augimo daugiausiai prisidėjo į eksportą orientuoti apdirbamosios pramonės, informacinių ryšių ir technologijų (IRT), finansinių paslaugų sektoriai, nors neprastus rezultatus demonstravo ir dalis į vidaus rinką orientuotų sektorių, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba.
Nors kur kas mažesniu tempu, lyginant su 2020 m., verslo įmonių MTEP investicijos taip pat nuosekliai augo. Bendros verslo investicijos perkopė 305 mln. eurų (15 proc. augimas). Ypač didelis pokytis 2021-aisiais pastebimas apdirbamosios pramonės srityje. Šio sektoriaus investicijos išaugo 40 proc. ir pasiekė 98 mln. eurų. Pagal prieinamus duomenis, iš 17 skirtingų apdirbamosios pramonės sektorių, net 12 praėjusiais metais pagerino savo rezultatus. Ypač išsiskiria Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorius. Net 40 mln. eurų MTEP investicijų priklauso būtent šiam apdirbamosios pramonės sektoriui.
COVID-19 metu stipriai išaugus įvairių skaitmeninių produktų paklausai, 2020 m. net 70 proc. išaugo Informacijos bei ryšių sektoriaus MTEP investicijos, kurios pasiekė 51 mln. eurų. 2021 m. sektorius ir toliau sugebėjo didinti šios srities investicijas iki rekordinių 60 mln. eurų, tačiau šį kartą augimas nebuvo toks ryškus – 18 proc..
Visgi, keletas sektorių nesugebėjo išlaikyti COVID-19 išprovokuoto augimo tempo, teigiama pranešime spaudai. Geriausias to pavyzdys – Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sektorius. 2019 – 2020 m. sektoriaus investicijos išaugo nuo 58 iki 97 mln. eurų, o 2021 m. smuko iki 83 mln. eurų. Nors ir ne taip drastiškai, krito maisto ir gėrimų sektoriaus rezultatai – nuo 7,6 mln. eurų 2020 m, iki 6,3 mln. eurų 2021 m.
Ateinančių metų perspektyvos
Tai, kaip 2020-2022 m. laikotarpiu vystosi šalies ekonomika, negali būti vertinama įprastinio verslo ciklo kontekste. Pastaraisiais metais verslus paveikė net du pasaulinio masto įvykiai. Globali pandemija sudavė pirmą smūgį ir privertė žmones, verslus ir vyriausybes keisti nusistovėjusias elgesio praktikas. Tuomet, kai atrodė, kad šalių ekonomikos jau pradeda atsitiesti, prasidėjo karas Ukrainoje, kuris daro didžiulę įtaką globalioms ekonomikos perspektyvoms.
Šie du veiksniai sudarė sąlygas susiformuoti rizikų ir iššūkių laukui, su kuriais šiuo metu ir ateityje susidurs Lietuvos ekonomika. Šiame lauke dominuoja tokios jėgos kaip infliacija ir energetikos kainų augimas, su karu Ukrainoje susijusi nežinomybė, sulėtėjusi ES ir globalios ekonomikos raida, užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai ir žaliavų prieinamumas.
Šie procesai negatyviai veikia ekonominį aktyvumą Lietuvoje. Tai atspindi verslo tendencijų statistika, kuri pastaruoju metu reikšmingai blogėja. 2022 m., lyginant su 2021 m., krenta bendras ekonominių vertinimų rodiklis bei jį sudarantys komponentai. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sparčiai mažėja nuo 2022 m. vasaros pradžios, nuosekliai krenta paslaugų sektoriaus bei vartotojų pasitikėjimo rodikliai, pastaruoju metu blogėja ir prekybos pasitikėjimo rodiklis.
Išaugusi infliacija, ekonominis neapibrėžtumas, finansų ir likvidumo bei kiti iššūkiai gali turėti didelį neigiamą poveikį verslo MTEP investicijoms. MTEP projektai dažniausiai yra labai rizikingi, ilgai užtrunkantys, reikalaujantys brangaus žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros. Be to, siekiant kurti inovatyvius produktus, reikia diversifikuoti ir perskirstyti įmonių resursus. Kriziniais laikotarpiais dažniausiai krenta ir tam tikros produkcijos paklausa.
Pasitinkant naujus iššūkius
Vertinant naujausius statistinius duomenis ir tendencijas, galima daryti išvadą, jog prieš mus – gana sudėtingas laikotarpis. Jei COVID-19 krizė vienus sektorius veikė neigiamai, kitiems atvirkščiai – davė augimo impulsą. Šiuo metu susidariusi padėtis gali turėti tolygesnį neigiamą poveikį įmonių MTEP investicijoms. Panašu, jog išskyrus vos keletą sektorių (pavyzdžiui, energetiką), šiuo metu atsiradę iššūkiai neturėtų suteikti tokio didelio stimulo MTEP projektų įgyvendinimui, koks susiformavo COVID-19 pandemijos įkarštyje, o prieš tai aptarti iššūkiai toliau mažins įmonių pasirengimą kurti inovacijas.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje būtina nuosekliai stebėti bei vertinti verslo investicinę aplinką ir būti pasiruošus veikti, jei bus matoma, kad įmonės tikrai stabdo ar atsisako vykdyti MTEP projektus. ES investicijų pagrindu jau sukurta tam palanki aplinka. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022 ir 2023 m. yra numačiusi įvairias, įmonėms skirtas skatinamąsias priemones, kviečiančias įgyvendinti MTEP projektus, įsitraukti į tarptautines MTEP iniciatyvas ar įgyvendinti bendrus verslo ir mokslo projektus. Visgi, žvelgiant į ateitį yra būtina užtikrinti paramos priemonių prieinamumą bei efektyvumą, ypač kalbant apie sektorius ir įmones, kuriems potencialus ekonomikos sulėtėjimas gali būti skaudžiausias.
