Kinija prašė PPO leidimo nustatyti muitus daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms.
Tačiau PPO apskaičiavo, jog žala, kurią Kinija patyrė dėl neteisėtos JAV antidempingo praktikos, dėl kurios šalis „negavo visos arba dalies“ tikėtinos naudos, sudarė maždaug 3,579 mlrd. JAV dolerių, tad prekių, kurioms Pekinas gali nustatyti papildomus importo muitus, vertė neturi viršyti tos sumos.
Visgi kompensacinių muitų dydis yra trečias pagal dydį PPO istorijoje, rašo agentūra „Bloomberg“.
Be to, tai buvo pirmas kartas, kai PPO leido Kinijai dėl prekybos ginčo nustatyti muitus.
Pekinui vis dar teks pateikti oficialų prašymą suteikti teisę nustatyti muitus minėtos ar mažesnės vertės prekėms. Kinijai taip pat gali tekti susidurti su PPO narių pasipriešinimu, nes tokį prašymą gali blokuoti bet kuri organizacijos valstybė narė.
Skundą Kinija pateikė dar 2013 metų gruodį. Pekinui užkliuvo tai, kaip Vašingtonas vertina, ar Kinija prekes į JAV rinką eksportuoja dempingo – nesąžiningai mažomis – kainomis.
Pagal tarptautinės prekybos taisykles, nustatyti antidempingo muitus yra leidžiama, jeigu yra laikomasi griežtų sąlygų.
Šiuo konkrečiu atveju Kinija tvirtino, kad Jungtinės Valstijos, pažeisdamos PPO taisykles, ir toliau taikė vadinamąją nulio nustatymo praktiką, pagal kurią vertinant, ar kainodara yra grobuoniška, importuojamų prekių kaina lyginama su normaliąja tų prekių verte Jungtinėse Valstijose.
2016 metų spalį PPO ekspertų kolegija grupė šioje byloje, įskaitant „nulio nustatymo“ klausimą, iš esmės stojo Kinijos pusėn.
Jungtinės Valstijos, kurios PPO ne kartą yra pralaimėjusios bylas dėl šio skaičiavimo metodo, 2017 metų birželį pareiškė, jog per „pagrįstą“ laiką įgyvendins grupės rekomendacijas, tačiau iki nustatyto galutinio termino – 2018 metų rugpjūčio – to taip ir nepadarė.
Kinija tuomet paprašė leidimo nustatyti sankcijas, tad PPO paskyrė arbitrą, kad šis nustatytų atitinkamą sumą.
