Įprotį suformavo taupyklė
Rinkodaros specialistas Kęstutis juokauja, kad jo taupymo įgūdžius
formavo taupyklė, kurią jis gavo iš tėvų penktojo gimtadienio proga ir joje atsidurdavo visos iš senelių ir giminių gautos monetos.
„Taupyklė pasitarnavo kaip apsaugos priemonė nuo kasdien besikeičiančių norų. Vaikams labai sunku paaiškinti pinigų vertę, todėl jie kasdien nori vis naujų dalykų – kaip diena, taip ir noras. Tėvai, padovanoję taupyklę, pasielgė labai toliaregiškai – kai ko nors užsinorėdavau, pasiūlydavo dalį lėšų sutaupyti pačiam, o kitą dalį buvo pasiruošę duoti patys. Taip gavau iš karto dvi pamokas – supratau pinigų vertę ir išmokau kantrybės“, – pasakojo 28-erių vilnietis.
Išugdyta kantrybė Kęstučiui paauglystėje padėjo sukaupti pinigų ne tik dviračiui, bet ir kelioms išvykoms į festivalius. Muziką mėgstančiam jaunuoliui, skirtingai nei jo bendraamžiams, nereikėdavo „kaulinti“ pinigų iš tėvų – žinodamas, kad vasarą koncertuos vienas ar kitas mėgstamas atlikėjas, jis pradėdavo taupyti kišenpinigius išvykoms.
Nieko keisto, kad vos tik pradėjęs savarankišką gyvenimą, jis pradėjo galvoti ir apie taupymą senatvei. „Atsiradus laisvų pinigų, net nekilo ranka jų išleisti. Pradėjau svarstyti, ką su jais daryti – nuo išlaidų liekanti suma buvo per maža taupyti nuosavam būstui, stambesnių pirkinių neplanavau, todėl nusprendžiau pradėti po truputį kaupti senatvei“, – sako rinkodaros specialistas.
Jis mano, kad jo sprendimą paveikė ir aplink tvyrantis nerimas dėl būsimų pensijų. „Mano tėvai dar nėra pensinio amžiaus, bet artėja link jo, todėl jie dažnai kalba apie būsimą pensiją. Tas nerimas, matyt, ir man persidavė“, – sako vaikinas.
Vilnietis papildomas lėšas pensijai kaupia jau šeštus metus ir nors mano, kad apie rezultatus kalbėti dar per anksti, tačiau žino, kokių pajamų norėtų senatvėje.
„Žinote, su pensija yra kaip su tais norais vaikystėje – jie gali būti nepagrįsti iki negalėjimo, o jų nepasiekus jautiesi itin blogai. Todėl svarbu tikslingai judėti link užsibrėžto tikslo, ką ir darau. Pagal dabartinį kainų lygį, mano tikslas senatvėje yra turėti bent 700 eurų pajamas. Manau, su tokiais pinigais galėsiu savęs nevaržyti“, – teigia Kęstutis.
Ėjo su banga, bet dabar patenkintas
Kiek kitokius kaupimo motyvus turėjo 35-erių Andrius. Vienos tarptautinės įmonės padalinyje programuotoju dirbantis vyras privačiai kaupti pradėjo prieš kiek daugiau nei dešimt metų, kuomet pensijų reforma buvo tik prasidėjusi. Atsiradus galimybei gauti senatvės išmoką ne tik iš „Sodros“, bet ir sukaupti pačiam, jis ja pasinaudojo.
„Negaliu sakyti, kad pasirinkau kaupti privačiai todėl, kad mane gąsdino mažos pensijos. Pagrindinis motyvas, turbūt, slypėjo mano viduje – mėgstu išbandyti naujoves, todėl pagalvojau „kodėl gi ne?“. Be to, daugelis aplinkui rinkosi privatų kaupimą. Privalumas, kad kaupimas privačiai man papildomai nieko nekainavo – pervedimai į privatų fondą buvo nuskaičiuojami nuo mano įmokų į „Sodrą“, – pasakojo pašnekovas.
Andrius prisipažįsta ilgą laiką buvęs pasyvus stebėtojas ir ne itin domėjosi savo būsimos pensijos likimu. Požiūris pasikeitė krizės metais – 2008-2010 m. Tada jis pradėjo sekti, kaip sekasi jo būsimai pensijai.
„Ačiū Dievui, mano specialybė yra paklausi, o tuo metu dirbau stabilioje įmonėje, tad nerimauti nebuvo dėl ko. Bet, matyt, atsirado papildomas poreikis saugumui, todėl pažiūrėjau, kaip sekasi mano pensijų fondui – buvo smūgis, kai pamačiau, kad mano pervedimai neteko pusės vertės. Prisipažinsiu, tikėjimas susvyravo, tačiau pasidomėjęs radau informacijos, kad tai normalūs svyravimai. Iš tiesų, per kelerius metus suma atsistatė, o dabar esu sukaupęs net penktadaliu daugiau, nei buvo pervesta įmokų“, – sako vyras.
Andrius atvirauja, pensijų fonde jis jau yra sukaupęs kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų. Nors suma, atrodo, yra nemaža, tačiau vilnietis sako, kad ji dar nepakankama ir svarsto apie papildomus taupymo būdus.
„Esu pasinaudojęs pensijų skaičiuokle ir žinau, kokios pensijos galiu tikėtis senatvėje – tai būtų kiek daugiau nei 400 eurų. Jei nebūčiau kaupęs privačiai, ji būtų 50 eurų mažesnė. Nors, palyginus su dabartinėmis pensijomis, mano būsima pensija yra beveik 150 eurų didesnė, tačiau ji vis tiek nesudaro nė trečdalio mano pajamų. Kai esi įžengęs į ketvirtą dešimtmetį, pensija nebeatrodo kaip miražas ir viską vertini kitoje šviesoje, todėl pradedu svarstyti apie papildomą kaupimą“, – mintimis dalinasi vilnietis.
Kodėl taip sunku pasiryžti taupyti?
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis sako, kad įvairūs tyrimai rodo, jog žmonės pasižymi finansiniu trumparegiškumu, kuris ir kiša koją ilgalaikėje perspektyvoje, stengiantis apsirūpinti sočia senatve.
„Nesugebėjimą kaupti savo iniciatyva lemia ne tik įgūdžiai ar finansinis išprusimas. Kalbant apie pinigus ir taupymą, naudočiau finansinio trumparegiškumo terminą. Daugelis galvoja, kad kam čia taupysiu senatvei, esu dar jaunas, spėsiu arba nesulauksiu tos pensijos. Kai pamatoma, kad pensija artėja ir pradedama jausti senatvės požymius, tuomet puolama taupyti, tačiau jau būna per vėlu – nepavyksta sukaupti oriai senatvei“, – teigia prof. T.Medaiskis.
Jis nurodo, kad visu gražumu tokios ydingos elgsenos vaizdą pamatytume, jei neliktų socialinio draudimo sistemos – tik maža dalis žmonių sugebėtų savimi pasirūpinti. „Jei nebūtų socialinės apsaugos sistemos, nemaža dalis žmonių senatvėje liktų be jokių pajamų. Daugelis sako, kad pasirūpintų savimi, tačiau dalis tik kalba apie tai, bet nieko nedaro. Dabar gerai, kad valstybinė sistema suteikia bent jau bazines pajamas, o jei norima sotesnės senatvės, tuomet reikėtų pagalvoti apie papildomus kaupimo būdus“, – apie atsakomybę sau kalba ekspertas.
