„Ryanair“ įsitvirtinus Lietuvoje, į Vilnių atėjus „Wizzair“ ir kitoms bendrovėms, skraidančių per Rygą ir toliau turėtų mažėti“, – „Vilniaus dienai“ sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila įsitikinęs, kad skrydžių iš Vilniaus ir toliau daugės. Jis tikisi, kad derybos bus baigtos ir skrydžius dar viena Lietuvos oro erdvės naujokė pradės nuo vasaros sezono.
„Pagrindinė priežastis, kodėl per Rygą skrendama rečiau: tris kartus per dieną vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą – vieną svarbiausių Europos oro uostų. Skrydžių laikus į patogesnius keleiviams pakoregavo ir lenkų, čekų oro bendrovės“, – sakė T.Vaišvila.
Anot jo, naujokių atėjimą į Vilniaus oro uostą ir skrydžių krypčių augimą lėmė ir sumažinti oro uosto mokesčiai.
„2009 metų pabaigoje „airBaltic“ iš Vilniaus skrido tik dviem kryptimis, todėl natūralu, kad tuomet buvo didesnis srautas keliaujančių jungiamaisiais reisais per Rygą. Vėliau padidinus tiesioginių krypčių skaičių iš Vilniaus, keleivių srautas persikėlė į tiesioginius reisus, todėl ir matome sumažėjimą. Tačiau noriu pabrėžti, kad Ryga ir toliau išlieka kaip pagrindinis tranzitinis centras keliaujantiems į Rytų šalis“, – sakė „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda.
Anot jo, ateityje planuojama plėsti skrydžių kryptis ir išlaikyti stabilų keleivių, skrendančių per Rygą, srautą.
2010 metų birželį–gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2009-aisiais, skrendančių per Rygą iš Kauno sumažėjo 39,5 proc. iki 10,76 tūkst., iš Palangos – 30 proc. iki 18,52 tūkst., o iš Vilniaus – 18,5 proc. iki 155,22 tūkst.
Nuo 2009 metų vasaros iki dabar lėktuvų, skrendančių iš Kauno į Rygą, skaičius sumažėjo nuo 13 iki 6 per savaitę, Palangoje – nuo 14 iki 4 per savaitę, Vilniuje – nuo 6–7 iki 5 per dieną.
