Europoje perkama vis mažiau automobilių
Kovą registracijos sumažėjo 10 proc. – tai jau 18 mėnuo iš eilės, kai buvo užregistruota mažiau automobilių. Mažėjantys automobilių pardavimai yra labai ryškus ženklas, kad vartotojai nepasitiki ekonomikos perspektyvomis, ypač po naujausių euro zonos krizės peripetijų Kipre, kai finansinė pagalba bus vykdoma indėlininkų sąskaita. Vokietijoje automobilių pardavimai smuko net 17 proc., tai smarkiai nuvylė rinką, mat didžiausi vokiečių automobilių gamintojai – Volkswagen, BMW, Daimler – skelbdami metinius veiklos rezultatus prognozavo, kad 2013 m. pardavimai nemažės.
Nenuostabu, kad Vokietijos ZEW ekonominių lūkesčių indikatorius balandį nukrito nuo 48,5 iki 36,3, euro zonos – nuo 33,4 iki 24,9. Euro zonos metinė infliacija, apskaičiuota vartotojų kainų indekso pagrindu, kovo mėnesį nepasikeitė ir išliko ties 1,7 proc., tuo tarpu grynoji infliacija (skaičiuojama atmetus maisto, energijos, alkoholio ir tabako kainas) buvo 1,5 proc. arba 0,1 proc. punkto aukštesnė nei vasarį. Priminsime, kad ECB tikslinis infliacijos lygis euro zonoje yra 2 procentai. Todėl jei infliacija ir toliau mažėtų, ECB turėtų sustiprinti ekonomikos skatinimo priemones.
Auksas nebežiba
Skaičiuojama, kad dėl smarkiai nusiritusios aukso kainos, pasaulio centrinių bankų rezervų vertė sumažėjo apie 560 mlrd. JAV dolerių. Remiantis Pasaulinė aukso tarybos, įsikūrusios Londone, duomenimis, centriniams bankams priklauso 19 proc. viso iškasto aukso. Aukso kaina kilo 12 metų iš eilės, o 2011 m. rugsėjį pasiekė visų laikų aukščiausią lygį ties 1923,7 dolerio už unciją. Nuo šio lygio auksas šiuo metu yra nusmukęs apie 26 procentų. Balandžio 12 dieną nuosmukis viršijo 20 proc. ribą – pagal apibrėžimą tai signalizuoja, kad ši žaliava yra „meškų rinkoje“. Šiuo metu jau sutariama, kad pagrindinė priežastis, kodėl auksas sureagavo staigiai, buvo JAV centrinio banko pranešimas apie monetarinę politiką, kuriame buvo galima įžvelgti, kad skatinimo planas gali būti baigtas anksčiau nei tikėtasi. Taigi aukso, kaip saugumo garanto, statusas sumenko, o investuotojai persimetė prie rizikingesnių aktyvų.
Japonija tęsia skatinimą
Kovas Japonijai buvo devintas iš eilės užsienio prekybos deficito mėnuo. Deficitas sumažėjo iki 362,4 mlrd. nuo 779,5 mlrd. jenų, fiksuotų vasarį. Eksportas išaugo 1,1 proc., palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, importas išaugo 5,5 proc. dėl susilpnėjusios jenos it didesnio kuro importo. Eksportas į Kiniją smuko tik 2,5 proc. (plg. su 15 proc. nuosmukiu vasarį), eksportas į Europos Sąjungą krito 4,7 proc., tačiau į JAV išaugo 7 procentus.
Japonijos ministras premjeras Šinzo Abe penktadienį apžvelgė trečiąją iš trijų suplanuotų ekonomikos skatinimo dalių. Pirmoji iniciatyva yra ypač smarki skatinamoji pinigų politika, antroji – padidintos vyriausybės išlaidos. Trečioji iniciatyva yra susijusi su laisvąja prekyba, geresnėmis moterų įsidarbinimo sąlygomis, parama sparčiai augantiems sektoriams iš privačių ir valstybinių fondų. Visų trijų iniciatyvų tikslas – gaivinti ilgą laiką stagnuojančią Japonijos ekonomiką.
http://www.orion.lt/praejusios-savaites-ivykiu-apzvalga-2013-04-22/?lang=lt