Produkcijai pagaminti Lietuvos pramonės įmonės suvartoja dvigubai daugiau energijos nei vidutiniškai kitų Europos Sąjungos valstybių pramonės įmonės. Vadinasi, konkuruoti tarptautinėje erdvėje Lietuvos pramonei yra sunkiau.
Pirmiausia – įsigilinti į problemą
Ūkio ministerija rugpjūtį paskelbė kvietimą pagal Europos Sąjungos investicijos priemonę „Auditas pramonei LT“. Pagal šią priemonę planuojama paskirstyti 7,24 mln eurų investicijų. Kvietimas teikti paraiškas baigiasi gruodžio 1 dieną, taigi suinteresuotoms įmonėms kreiptis dar nevėlu.
„Šio kvietimo tikslas – skatinti įmones identifikuoti energijos vartojimo apimtis, nustatyti energijos vartojimo mažinimo galimybes ir numatyti atitinkamas priemones įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti“, - sakė Ūkio ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius.
Finansavimo intensyvumas pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ 50-70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų , reikalingų auditui atlikti.
Pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ gali kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės. Pagalbos investuojant gali prašyti ir didelės pramonės auditui, tačiau jos energijos vartojimo auditą privalo atlikti papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES.
Didžiausia investicijų suma projektui yra 20 tūkst. eurų, jeigu projektas yra skirtas energijos vartojimo audito atlikimui labai mažoje ar mažoje pramonės įmonėje, ir 30 tūkst. eurų, jeigu projektas skirtas energijos vartojimo audito atlikimui vidutinėje ar didelėje pramonės įmonėje.
Kam ko tikėtis?
Jeigu pareiškėjas yra labai maža ar maža įmonė, jis pretenduoja į 70 proc. paramos intensyvumą. Jeigu tai yra vidutinė įmonė, ji gali tikėtis, kad 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų bus padengta Europos Sąjungos lėšomis. Tuo metu didelės įmonės galės gauti 50 proc. finansavimą, o likusią pusę jos turės finansuoti pačios.
Įmonės, pretenduojančios į investicijas, turėtų žinoti, kad jų metinė apyvarta iš pagamintos produkcijos negali būti mažesnė nei 579 240 eurų (skaičiuojant už dvejus praėjusius finansinius metus).
Įvertinusios situaciją, įmonės toliau sieks optimizuoti sistemų veiklą ir pagerinti efektyvumą. Dėl to ilgainiui turėtų augti atitinkamų bendrovių konkurencingumas, taigi ir pelnas.
