LPK kasmetiniame posėdyje su Vyriausybe išsakė pastebėjimus, ko trūksta verslo aplinkai.
LPK prezidentas akcentavo, kad liko daug neišspręstų klausimų, kurie gyvybiškai svarbūs verslui: trūksta paskatų technologiniam atsinaujinimui, o itin opus klausimas valstybės ekonomikos gyvybingumui tampa finansų kapitalo rinkos: būtini alternatyvūs bankams finansavimo šaltiniai – prieiga prie privačių kapitalo, draudimo ir kt. fondų.
Anot R.Dargio, reikia didinti konkurenciją bankų sektoriuje. Būtini pokyčiai transporto ir infrastruktūros sektoriuje – būtinas kelių priežiūros ir plėtros programos vykdymas, išgryninti kelių priežiūros vykdymo funkcijas.
„Mes judam į priekį matom socialinę partnerystę, girdime vienas kitą, o sprendimai įgyvendinami – įvairiai, nuo labai gerų pasiekimų, iki problemų, kurios sunkiai juda iš mirties taško“, – po tradicinio kasmetinio susitikimo su LPK nariais teigė premjeras Saulius Skvernelis.
R.Dargis akcentavo, kad viena iš Lietuvos ekonomikos problemų – žemos pridėtinės vertės gamyba.
„Neturime savo produktų, su kuriais galėtume išeiti į rinką“, – teigė R.Dargis, pažymėdamas, kad didelė dalis įmonių gamina pagal užsakymus.
Jis akcentavo, kad tik ketvirtadalis įmonių vadovų supranta apie jų laukiančius pokyčius, kuriuos atneš „Pramonė 4.0“ revoliucija. R.Dargis vylėsi, kad bus paskirtas atsakingas, taip pat bus parengtas priemonių planas.
Įmonėms nepakanka finansinio kapitalo investicijoms
Kita R.Dargio akcentuota problema – įmonėms sunkiau pritraukti skolinto ir kitokio finansinio kapitalo plėtrai ar veiklai
„Įmonėms iš tiesų yra sudėtinga suteikti garantijas finansų kapitalo rinkos žaidėjams skolintis pinigus ir tuo pačiu finansuoti plėtrą. Pramoninės revoliucijos perversmas, kuris palies mus visus – bus reikalinga apsirūpinti pinigais“, – teigė R.Dargis ir paaiškino, kad pokyčiams reikalingos didelės investicijos.
LPK vadovas patikino, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje per mažai „kapitalo rinkos žaidėjų“, ir vertinama, kaip diversifikuoti šią sritį, kad ji atitiktų rinkos poreikius.
„Girdite patys, kas vyksta paskutiniais metais bankų sistemose. Mus ragina atrasti būdų, kaip pasiekti pinigus. Alternatyvūs finansavimo kanalai nėra išvystyti, nėra rizikos fondų, investicinių fondų, pensijų fondų veikimas, finansinio kapitalo dalyviai turi būti aktyvūs – čia yra problema, kurią labai greitai pajusime“, – kalbėjo R.Dargis.
Verslininkai keikia GPAIS
Su daug neišspręstų klausimų pramonininkai susiduria aplinkosaugos srityje. LPK akcentuoja, kad būtina išspręsti „Metrail“ situaciją ir imtis reikiamų teisėkūros ir kontrolės veiksmų, kad istorija nepasikartotų.
Taip pat LPK ragina operatyviau spręsti su GPAIS susijusią problematiką. Kalbant apie numatytus sprendimus, kurie labai tiesiogiai palies miško ir medienos sektorius – pramonininkai tikisi, kad valdžios dialogas su verslu vyks dar pirminiame sprendimų priėmimo etape.
Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl teisėkūros procedūrų bei išreiškė nuogąstavimą, kad didesnė dalis projektų derinami skubos tvarka, konsultacijų ir dialogo su verslu teisėkūros ankstyvojoje stadijoje praktiškai neliko, o dialogo imitacija – vis dažnėjantis reiškinys.
Verslo atstovai perspėjo, kad artėjant rinkimams labai pavojinga būtų atverti Darbo kodekso peržiūrą. Trišalės tarybos formate prasidėjo diskusijos dėl Darbo kodekso pakeitimų, kurių sąrašas ilgas, tikėtina dar ir ne baigtinis.
„LPK lūkestis ir siūlymas – suvaldyti procesą ir neleisti su niekuo nepagrįstomis iniciatyvomis grąžinti darbo santykių reguliavimą į pradinį lygį“, – teigiama pranešime.
„Viliuosi, kad bus įsiklausoma į verslo argumentus ir sprendimai bus priimami vadovaujantis ekonomine logika bei bus atliekamas sprendimų poveikio vertinimas, kad mūsų valstybė judėtų greičiau“, – sakė LPK prezidentas.
LPK prezidentas patikino, kad yra ir nuveiktų darbų: įgyvendintos tarptautinių ekspertų rekomendacijos sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, apjungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, kuriuo nuspręsta aiškiai apibrėžti viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai principus.
