Lietuvai pritrūko fizinės darbo jėgos. Tokią išvadą galima padaryti peržvelgus į pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pateiktą specialybių, kurių atstovus iš užsienio siūloma įdarbinti lengviau ir greičiau, sąrašą. Jis pirmadienį bus įteiktas Vyriausybei su kai kuriais naujais pasiūlymais.
Jeigu LPK siūlymams bus pritarta, jau netrukus Lietuvoje susidursime ne tik su užsieniečiais programuotojais, bet ir su siuvėjais ir elektrikais iš Rytų šalių.
Dėl trūkstamų darbuotojų sprendžia darbo birža
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paruoštame įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ keitimo projekte buvo pasiūlyta liberalizuoti darbo leidimų suteikimą. VRM siūlo, kad trūkstamiems aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams nebūtų taikomas darbo atitikties darbo rinkos poreikiams testas – kitaip tariant, nebūtų vertinama, ar tokios profesijos užsieniečio Lietuvos darbo rinkai reikia kiekvienu konkrečiu atveju.
Suprasti akimirksniu
- Pramonininkai tikina, kad Lietuvoje smarkiai trūksta 30 specialybių darbuotojų
- Kai kuriuose Lietuvos sektoriuose darbo jėgos trūkumas siekia 5000 žmonių
- Kvalifikuoti programuotojai ir elektrikai Lietuvoje darbu ir atlyginimu nesiskundžia
Tai, ar specialistui iš užsienio būtų taikomas palengvintas darbo Lietuvoje režimas, priklausytų nuo to, ar jo turima profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, kurį sudaro Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius. Pastarasis sąrašą suformuoja du kartus per metus – iki liepos 1 d. ir iki sausio 1 d.
Šiuo metu 2016 m. I pusmečiui LDB direktorius į sąrašą įtraukė keturių trūkstamų specialybių darbuotojus – suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, restoranų virėjus bei tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus.
Vis dėlto, toks sąrašas LPK atrodo nepakankamas, todėl jį siekiama praplėsti dar net 30-čia specialybių – pradedant programuotojais ir betonuotojais, baigiant elektrikais, siuvėjais ar suvirintojais.
Trūksta tūkstančių darbo rankų
Pirmadienį pramonininkai Vyriausybei įteiks pasiūlymų paketą. Jame – ir sąrašas profesijų, kurių verkiant reikia Lietuvos darbdaviams. Siūloma šiems specialistams iš Rytų leisti dirbti be sudėtingų biurokratinių procedūrų – išduoti leidimus per savaitę.
„Mes ne iš pirmo laužiame, tai yra tai, ką identifikavo mūsų įmonės. Iš tikrųjų yra trūkumas (šių specialybių) – paprašyta pakomentuoti pateiktą sąrašą, tikino LPK Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė. – Kartais įmonės net nesikreipia į darbo biržą, nes žino, kad tų profesijų negaus.“
Anot D.Rimašauskaitės, transporto įmonių darbuotojams šiuo metu trūksta apie 2000, o inžinerinės pramonės įmonėms net 5000 darbuotojų.
Elektrikai iš Rusijos jaustųsi kaip namie
Nors savo paslaugas siūlantys lietuviai siuvėjai ar elektrikai internetiniuose darbo skelbimuose nėra retenybė, tačiau nemaža jų dalis susikoncentravusi tik didžiuosiuose miestuose.
„Elektrikų gal net trūksta, bet nežinau, ar jiems būtų lengva prisitaikyti ir atlikti darbus pagal mūsų taisykles“, – paklaustas, ką mano apie galimą elektrikų atsivežimą iš trečiųjų šalių, teigė instaliacinius ir remonto elektros darbus Šiauliuose atliekantis Tomas.
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad ne visiems trečiųjų šalių piliečiams dirbti elektriko darbą būtų keblu, nes mūsų šalyje galiojantys reikalavimai šios profesijos atstovams beveik identiški kitose posovietinėse šalyse esančioms taisyklėms.
„Rusams ar baltarusiams tikrai nebūtų jokių problemų“, – įsitikinęs šiaulietis.
Mažiausiai penkerių metų darbo stažą turintys patyrę elektrikai be 1000 Eur į rankas siekiančio atlyginimo dirbti neina.
Anot jo, gerą vardą užsitarnavę elektrikai darbo trūkumu nesiskundžia, o pavasarį šios profesijos atstovų pradeda trūkti arba tenka ilgai laukti dėl atgyjančių statybų ar remonto darbų.
Pašnekovas pridūrė, kad mažiausiai penkerių metų darbo stažą turintys patyrę elektrikai be 1000 Eur į rankas siekiančio atlyginimo dirbti neina.
Tas pats, kas importuoti teisininkus?
Kelių dešimtmečių darbo IT sektoriuje patirtį turintis ir programuotoju Kaune dirbantis Povilas (vardas pakeistas) tvirtino, kad su problema programuotojų ieškančios įmonės gali susidurti nebent siūlydamos menkus atlyginimus.
„Iš mano pažįstamų itišnykų nė vienas be darbo nesėdi“, – tvirtina programuotojas ir nusistebėjo, kad šios specialybės atstovus LPK nori įtraukti į trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą.
„Galima nerasti labai egzotinių specialybių arba mažai apmokamų specialybių darbuotojų, o čia atlyginimai normalūs. IT specialistus kepa ir VGTU, ir KTU per akis. Tai tas pats, kas sakyti, kad reikia atsivežti teisininkų“, – įsitikinęs kaunietis.
LPK pateiktame trūkstamų specialybių sąraše įtrauktos šios profesijos:
- Siuvimo technologas
- Konstruktorius
- Programuotojas
- Elektrikas
- Plataus profilio statybininkas
- Plytų mūrininkas
- Apdailos mūrininkas
- Betonuotojas
- Pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojas
- Darbininkas aukštybininkas
- Pastatų remontininkas aukštybininkas
- Tinkuotojas apdailininkas
- Pastatų apšiltintojas
- Suvirintojas
- Plieninių konstrukcijų surinkėjas (montuotojas)
- Metalinių konstrukcijų montuotojas
- Metalinių konstrukcijų montuotojas aukštybininkas
- Programinio valdymo staklių operatorius
- Metalo apdirbimo staklių operatorius
- Laivų įrenginių montuotojas (tik Klaipėdoje)
- Elektromonteris
- Moteriškų drabužių siuvėjas
- Drabužių siuvėjas
- Vyriškų drabužių siuvėjas
- Siuvėjas
- Siuvėjas sukirpėjas
- Siuvėjas (susiuvantis atskiras dalis į visumą)
- Tekstilės gaminių siuvėjas
- Mechanizatorius
- Ekskavatoriaus mašinistas
Tarp pasiūlymų: mažinti PVM patiekalams
Pramonininkai Vyriausybei pirmadienį įteikė paketą siūlymų, kaip gerinti verslo aplinką šalyje. Pavyzdžiui, siūloma leisti iš skolingų darbuotojų išieškoti skolas su antstolių pagalba, supaprastinti įdarbinimo ir atleidimo praktiką.
Pramonininkai taip pat prašo mažinti PVM viešojo maitinimo įstaigose gaminamiems patiekalams. PVM siūloma mažinti ir visiems pieno produktams. LPK priklauso ir kai kurios pieno perdirbimo įmonės.
Pramonininkai kritikuoja bandymus reguliuoti pieno kainas ir perspėja, kad tai sužlugdys smulkius ūkius.
„Lietuva gyvena laisvoje europinėje rinkoje, todėl niekas neuždraus kokybiškos pieno žaliavos už konkurencingą kainą atsivežti iš Latvijos, Estijos ar Lenkijos“, – rašoma pasiūlymų pakete.
Naujame Darbo kodekse siūloma taikyti vienodas atleidimo sąlygas ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose.
Valstybė raginama VIAP nustatyti bent penkeriems metams, o ne keisti kasmet.
Pasiūlymų pakete – dėmesys ir sveikatos apsaugai, aplinkosaugai, socialinei politikai, verslo aplinkai.
