„Liko vieneri metai iki rinkimų į Seimą. Ruošiantis rinkimams, tikimės, kad LPK parengti pasiūlymai bus atspindėti ir partijų programose. Artimiausiais metais Lietuva turės parodyti, ką sugebėjo sukurti po įstojimo į Europos Sąjungą, kokia tvari ir konkurencinga yra jos ekonomika,“ – pranešime cituojamas LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak R.Dargio, svarbu nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijoms ir investicijų skatinimui.
Ekonomistų skaičiavimais, artimiausių kelerių metų perspektyvoje ekonomikos augimas neviršys 2-3 proc., o tolesnė Lietuvos ekonomikos plėtra priklausys nuo struktūrinių problemų sprendimo greičio.
Nepaisant to, kad Lietuvos BVP augimas vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, šiuo metu matome, kad, skola ir skolos aptarnavimo kaštai išlieka didžiausi regione, konkurencingumo progresas yra nepakankamas, drastiškai mažėja gyventojų skaičius, brangsta viešosios infrastruktūros išlaikymas, elektros kaina pramonei vis dar aukščiausia regione, negerėja užsienio investuotojų pritraukimas, stoja Lietuvos eksportas.
„Nepaisant vis dar vyraujančių ūkio augimo tendencijų, Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonomikos perspektyvos verčia sunerimti. Didžiausią nerimą kelia tai, kad pradeda šlubuoti pagrindinis Lietuvos ūkio variklis – eksportas, kuris mažai ir atvirai mūsų ekonomikai buvo tapęs pagrindiniu lokomotyvu. Turime nepamiršti, kad tolimesnis tvarus valstybės augimas labai priklausys nuo politikų toliaregiškumo ir jų priimamų politinių sprendimų, įgyvendinant konkurencingumą didinančias reformas, ypatingą dėmesį skiriant verslo aplinkos gerinimui, inovacijų ir investicijų skatinimui,“ – kalbėjo LPK prezidentas Robertas Dargis.
LPK siūlo, kad tvarią valstybės plėtrą galėsime užtikrinti tik įgyvendinę šiuos tolimesnius politinius sprendimus:
- atsakinga viešųjų finansų politika, siekiant biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymo;
- struktūrinių Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemų sprendimas – neproporcingai didelio darbo jėgos apmokestinimo ir biurokratinės naštos mažinimas, mokesčių administravimo supaprastinimas, darbo santykių liberalizavimas;
- ryžtingas švietimo sistemos reformos, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, įgyvendinimas;
- senstančios visuomenės, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir nelanksčiausios regione imigracijos politikos klausimų sprendimas;
- energetinių išteklių stabilaus tiekimo ir konkurencingos kainos pramonei užtikrinimas, stiprinant pramonės produkcijos konkurencingumą.
Pristačius LPK pasiūlymus politinėms partijoms, prasidėjo diskusija „Ar konkurencinga ekonomika taps šalies politikos ašimi po parlamentinių rinkimų”, kurioje dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vicepirmininkas Zbignevas Jedinkis.
Į LPK organizuotą konferenciją susirinko per 200 dalyvių, tarp kurių – Lietuvos didžiųjų partijų pirmininkai, Seimo ir Vyriausybės nariai, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.
