Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pandemija, nepaisant visų jos sukeltų iššūkių, Lietuvai yra galimybių metas.
„Lietuvos ekonomika nėra tokia didelė, nėra tokia stambi, kad galėtume ją sunkiai perorientuoti. Ji iš tikrųjų yra lengvai perorientuojama, mes neturime tikslios krypties, todėl tai yra mūsų galimybių metas“, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje antradienį kalbėjo V.Janulevičius.
„Šiuo metu tikrai yra galimybių struktūrinėms ekonomikos reformoms“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Lietuva, kaip ir didelė dalis ES valstybių, neturinti energetinių išteklių, turi visas galimybes plėtoti žaliąją ekonomiką, kurios svarbą praėjusią savaitę akcentavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Šiuo metu tikrai yra galimybių struktūrinėms ekonomikos reformoms.
„Turime suprasti, kad tas žaliasis kursas iš tikrųjų yra ekonominis kursas. Neturėdami išteklių, kuo daugiau sukursime pridėtinės vertės pas save, pagaminsime žalią šilumą, žalią šaltį, tuo daugiau tų pinigų liks ES, mūsų šalyse, ir tokiu būdu balansas, išleistas iškastiniam kurui, bus kitoks“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jis pabrėžė, kad net 37 proc. ES ekonominio skatinimo plano, arba apie 300 mlrd. eurų, yra numatyti žaliosios ekonomikos plėtrai. Šiuos pinigus, V.Janulevičiaus teigimu, būtina investuoti į sprendimus, kurie leistų kurti didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje.
„Norisi, kad tie pinigai Lietuvoje būtų investuoti ne į kelius, ne infrastruktūrą. Turime suvokti, kad ta infrastruktūra ilgainiui mums kainuos, ją reikės prižiūrėti. Reikia investuoti ir sukurti tai, kas kuria pridėtinę vertę“, – sakė V.Janulevičius.
„Tas paskolas turės grąžinti mūsų vaikai ir jeigu mes tuos pinigus sudėsime į infrastruktūrą, klausimas, ką mes iš to turėsime ir kaip tuos pinigus grąžinsime?“, – klausė jis.
U.von der Leyen kursą – iki 2030 metų, palyginti su 1990-ųjų lygiu, 55 proc. sumažinti CO2 emisijas – V.Janulevičius vadino ambicingu, tačiau pabrėžė, kad ne visa Lietuvos ekonomika gali tai įgyvendinti.
„Turime daug įmonių, kurios jau yra pasiekusios savo CO2 emisijų lubas ir negali daugiau išspausti iš tos technologijos“, – akcentavo jis.
Savo pirmąjį metinį pranešimą praėjusią savaitę skaičiusi U.von der Leyen žadėjo „žalią“ Europos atsigavimą po koronaviruso krizės.
Ji pranešė, kad Komisija, reaguodama į ekstremalią klimato padėtį, siūlys ambicingesnį taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo tikslą: iki 2030 metų taršą Europoje sumažinti 55 procentais. Anksčiau kalbėta apie taršos sumažinimą 40 procentų.
