„Prancūzijos įvaizdis išlieka nesugadintas, tačiau aš būsiu atviras: investuotojai, politiniai lyderiai ir privatūs subjektai užduoda labai daug klausimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė B.Le Maire'as, paklaustas, ar protestai padarė įtaką Prancūzijos ekonomikai.
Ministras teigė, kad reikia „visapusiško atsako“ į „nelygybę“ ir „neteisybę“.
Tuo metu Prancūzijos politinių partijų lyderiai kaip reta vieningai pasmerkė išpuolį, per kurį buvo padegti parlamento pirmininko Richardo Ferrando namai.
Per šį incidentą apdegė namo siena ir durys. Jame tuo metu žmonių nebuvo. Niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolį.
Tai nėra pirma ataka, susijusi su prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) narių namų ar biurų padegimais nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios.
Šeštadienį vienam protestuotojui Paryžiuje buvo nutraukti keturi pirštai, kai jo rankoje sprogo policijos pareigūnų numesta granata.
Šis įvyks paskatino dar didesnę kritiką policijai dėl pernelyg liberalaus granatų ir guminių kulkų naudojimo. Keliasdešimt protestuotojų buvo sunkiai sužeisti.
B.Le Maire'as gyrė prezidento pastangas pertvarkyti šalies ekonomiką, tačiau pabrėžė būtinybę skirti daugiau dėmesio „tiems, kurie jaučiasi marginalizuoti“.
„Mes pabaigsime šią pertvarką, (...) nes ji jau pradėjo duoti rezultatų, įskaitant augimą, kuris išlieka solidus, nepaisant neapibrėžtumo Europoje ir pasaulyje“, – kalbėjo ministras.
Nepaisant sumažėjusių „geltonųjų liemenių“ protestuotojų skaičių, dešimtys tūkstančių prancūzų kas savaitgalį vis dar išeina į gatves reikalauti sąžiningesnių mokesčių viduriniajai ir žemesniajai klasei.
