Prancūzijos prekybos ministras Franckas Riesteris naujienų agentūrai AFP teigė, kad jo kolegos, susitikę Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, yra įsitikinę, jog Lietuva tapo Pekino prievartos auka ir ketina paspartinti planus, kurie galėtų suteikti Europai naujų galių kovoti.
Briuselio ir Pekino santykiuose įsivyravo įtampa, kai nepavyko ratifikuoti ilgai derinto investicinio susitarimo šalims apsikeitus sankcijomis, kai ES išreiškė susirūpinimą uigūrų mažumos padėtimi Kinijoje.
„Akivaizdu, kad tai, kaip Kinija elgiasi su Lietuva, yra prievarta. Kinai naudoja prekybinius ir ekonominius ginklus, kad darytų mums politinį spaudimą“, – kalbėjo F.Riesteris prieš prasidedant ES prekybos ministrų diskusijai šiuo klausimu.
Lietuvos ir Kinijos konfliktas kilo, kai naujai atidarytos Taivano atstovybės Vilniuje pavadinime aiškiai paminėtas Taivano, o ne Taibėjaus pavadinimas.
Keršydamas Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius, o šalies muitinė ėmė stabdyti Lietuvos eksportą. Pasirodė pranešimų, kad klientai iš Kinijos įspėjo ES eksportuotojus nutraukti visus ryšius su Lietuva.
„Nesvarbu, kas atsitiko tarp Kinijos ir Lietuvos. Tai ne esmė. Esmė tame, kaip Kinija nusprendė spręsti [savo nuoskaudą]“, – pridūrė F.Riesteris.
Europos Komisija jau iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tačiau šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius ar net kelerius metus.
ES teigimu, blokas siekia ir diplomatinių sprendimų, tačiau F.Reisteris mano, kad pasiūlymas ES sustiprinti kovos su ekonomine prievarta pajėgumus gali sulaukti palaikymo.
Priemonė galėtų apimti prieigos prie viešųjų pirkimų sustabdymą, sveikatos ir saugos leidimų tam tikriems produktams atšaukimą arba draudimą dalyvauti ES finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose.
F.Riesterio teigimu, griežtesnė strategija Kinijos ir kitų „nelojalių“ veikėjų atžvilgiu – tai ES prekybos politikos, kurios galutiniu siekiu per ilgai buvo tik laisvoji prekyba ir naujų rinkų atvėrimas, „paradigmos poslinkio“ dalis.
Prekyba yra esminė Europos ekonomikos dalis, pažymėjo F.Riesteris, „bet ne bet kokia kaina, <...> ne nesąžiningos konkurencijos kaina, ne mūsų vertybių kaina“.
