Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui šiuo metu tenka didžiausias antrosios kadencijos iššūkis – pensijų sistemos reforma, pagal kurią minimalus pensinis amžius bus padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Visoje šalyje neramumai kilo po to, kai kovo 16 dieną E.Borne, remdamasi prieštaringai vertinamu vykdomuoju įsaku, nepaisant kelis mėnesius trunkančių masinių protestų prieš pensijų reformą, prastūmė jį parlamente be jokio balsavimo.
Profsąjungos prieš trečiadienio susitikimą su E.Borne iš anksto perspėjo, kad pasitrauks iš diskusijų, jei premjerė atsisakys aptarti galimybę grįžti prie anksčiau nustatyto minimalaus pensinio amžiaus.
„Akivaizdu, kad tai nesėkmė, kai ministrė pirmininkė net neleidžia leistis į šią diskusiją“, – po valandą trukusio susitikimo teigė Cyrilas Chabanier, kalbėdamas aštuonių pagrindinių šalies profesinių sąjungų vardu.
„Dar kartą pasakėme ministrei pirmininkei, kad vienintelis demokratinis rezultatas galėtų būti šio teksto atšaukimas. Ministrė pirmininkė atsakė, kad ji nori išsaugoti tekstą, o tai yra rimtas sprendimas“, – pridūrė jis.
Jis kartu su kitų profsąjungų vadovais paragino prancūzus ketvirtadienį išeiti į gatves ir surengti dar vieną masinį protestą.