Negavo paskolos
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ ne kartą rašė apie prastą Šiaulių miesto savivaldybės finansinę būklę. Išlaidauti mėgstantys valdininkai miestą įstūmė į skolas, pinigų trūksta net paprasčiausioms funkcijoms vykdyti – miestas iki pusiaunakčio skendi tamsoje, nes trūksta pinigų tinkamam gatvių apšvietimui, žolė nepjaunama, gatvės menkai tvarkomos. Sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės.
Tačiau valdininkai neseniai gavo antausį iš bankininkų. Nors šių metų pradžioje buvo planuota imti daugiau nei penkių milijonų litų ilgalaikę paskolą (pirminiame variante paskolos dydis buvo žymiai didesnis, bet godumą teko koreguoti įvertinus realias aplinkybes), tačiau birželį, paskelbus viešojo pirkimo konkursą, nė vienas bankas neatsiliepė. Vis dėlto valdininkai kaltę linkę suversti Vilniaus miesto savivaldybei, kurios skolos jau siekia net ne milijonus, bet milijardus litų.
„Skelbėme viešąjį konkursą, bet nė vienas bankas neatsiliepė. Manome, kad bankus neramina Vilniaus miesto savivaldybės skolos, apie kurias prakalbo net Vyriausybė, tad galbūt kilo nepasitikėjimas ir kitomis savivaldybėmis“, – pirmadienį samprotavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras.
Problema nėra netikėta
Kad bankininkai jaučia nepasitikėjimą savivaldybėmis ir ateityje gali nebesuteikti paskolų, ekonomistai prakalbo dar prieš keletą mėnesių. Lietuvos banko vadovas rėžė tiesiai šviesiai – ateityje savivaldybės greičiausiai dirbs tik tam, kad grąžintų paskolas bankams. Komercinių bankų atstovai taip pat išsakė susirūpinimą augančia savivaldybių skola bei tai, kad jeigu situacija nesikeis ateityje bankai nebesutiks suteikti paskolų viešajam sektoriui.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas dėl šios problemos prieš metus įvairiais raštais atakavo tiek Savivaldybės administraciją, tiek Finansų ministeriją ir Vyriausybę. Politiko nuomone, jau tada buvo akivaizdu, kad savivaldybės apgaudinėja bankus, neparodydamos tikslios savo finansinės būklės. Dalis paskolų finansinėse ataskaitose yra „paslėptos“ kaip komunaliniai mokėjimai ar kitaip, tad finansinėms institucijoms nėra matomos, todėl savivaldybės gali skolintis daugiau nei leidžia tikrosios galimybės. Apie šią problemą dabartinės Vyriausybės vadovas prabilo tik dabar. Reikalavimą sutvarkyti finansines ataskaitas savivaldybės iš Europos Komisijos gavo dar praėjusiais metais, tačiau akivaizdu, kad iki šiol nieko nebuvo daroma.
Skandalingas projektas
Pasak valdininkų, neįvykus viešajam konkursui, procedūros bus tęsiamos ir bus bandoma paskolą gauti tiesioginių derybų būdu. Tai reiškia, kad bus tariamasi su kiekvienu banku atskirai ir jau kokias sąlygas bankas pateiks, tokiomis paskolą ir teks imti. Kai kurių miesto politikų nuomone, iš to daugiausia naudos turės konkretus bankas. Žinoma, jeigu iš viso kas nors sutiks teikti paskolą.
Tačiau yra nuomonių, kad bankai atsisako suteikti paskolą ir dar dėl kitos priežasties. Šiaulių miesto savivaldybei paskola reikalinga numatytiems vienuolikai investicinių projektų įgyvendinti. Dalį lėšų projektams skiria Europos Sąjunga, tačiau dalį reikia sumokėti Savivaldybei, o miesto biudžete švilpauja vėjai. Tarp įvairių projektų, kuriais numatyta suremontuoti konkrečių biudžetinių įstaigų pastatus, sutvarkyti Talkšos ežero šiaurinę pakrantę, didžiausia paskolos dalis (daugiau nei milijonas litų) buvo numatyta skandalingai pagarsėjusiam Menų inkubatoriui finansuoti.
Abejotina reputacija
Kai kurie miesto Tarybos nariai jau metų pradžioje posėdžio metu, kai buvo tvirtinamas sprendimas imti ilgalaikę paskolą, pasisakė, kad pirmu numeriu įrašytas Menų inkubatorius kelia daug abejonių ir turėtų būti išbrauktas. Savivaldybei iki šiol sunkiai sekasi įtikinti Ūkio ministeriją, kad ši įtrauktų minėtą projektą į finansuojamų projektų sąrašą. Politikų nuomone, bankai prieš suteikdami paskolą tikrina dokumentus, kam paskola bus skirta, todėl matydami, kad didžioji paskolos dalis yra numatyta abejotinos reputacijos projektui finansuoti, gali jos ir nesuteikti.
Šiauliečiai juokauja, kad jeigu visi bankai Savivaldybei net ir tiesioginių derybų būdu nesuteiks paskolos, liks vienintelis kelias – greitieji kreditai. Ten paskolas dalija į kairę ir į dešinę, nepriklausomai nuo paskolą imančio asmens finansinės būklės.
