Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prašoma įvertinti, ar siūlomos milijardinės valstybės išlaidos nepažeidžia įstatymų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto opozicijai priklausantys Seimo nariai trečiadienį kreipėsi į Teisės departamentą prašydami išaiškinti, ar įstatymai, numatantys reikšmingai didesnius finansinius įsipareigojimus negu Seimo patvirtinti asignavimai, gali būti priimti nepatikslinus valstybės biudžeto.
Mykolas Majauskas ir Rasa Brudbergytė
Mykolas Majauskas ir Rasa Brudbergytė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Grupė Seimo narių prašo Seimo Teisės departamento iki Seimo plenarinio posėdžio pradžios gegužės 7 dieną, ketvirtadienio, pateikti išvadą, ar įstatymai, numatantys reikšmingai didesnius finansinius įsipareigojimus, kuriems įgyvendinti neužteks šiuo metu Seimo patvirtintų asignavimų, gali būti priimami kartu nepriimant biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo.

Tokį kreipimąsi parengė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai Mykolas Majauskas, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius ir Gintarė Skaistė.

„Finansų ministerija vaikšto labai plonu ledu siūlydama milijardines išlaidas ir kartu ignoruodama pareigą tikslinti ir tvirtinti valstybės biudžetą. Prieš priimant sprendimus Seimas turi aiškiai matyti, kaip keičiasi valstybės finansinė padėtis, biudžeto deficitas ir auganti skola. Nematant viso finansinio paveikslo ir nesivadovaujant atsakingomis biudžeto formavimo taisyklėmis tvirtinti milijardines išlaidas yra labai rizikinga“, – 15min tvirtino M.Majauskas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Kreipimęsi rašoma, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymą, viršijant Seimo patvirtintų asignavimų sumas galima naudoti lėšas, pasiskolintas atitinkamų metų biudžeto įstatyme nustatytiems tikslams – šiuo atveju 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.

„Šiuo metu Seimo svarstomi ir planuojami priimti įstatymai numato esmingai didesnį išlaidų poreikį atskiroms programoms nei yra nustatyta biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme ir nėra įtikima, kad šį poreikį bus įmanoma patenkinti atliekant perskirstymus tarp asignavimų valdytojų programų, nedidinant bendros įsipareigojimų sumos“, – teigia Seimo nariai.

Kaip pavyzdys pateikiamas Vienkartinių išmokų įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad išmokos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tikslinės dotacijos VSDF biudžetui, tačiau biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme suplanuotos tik lėšos, reikalingos finansuoti bendrąją senatvės pensijų dalį bei subsidiją II pensijų sistemos pakopos dalyviams.

„Akivaizdu, kad reikalinga numatyti didesnius asignavimus, šiuo atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, minimiems įsipareigojimams įvykdyti. Analogiška situacija ir kitų jau įgyvendinamų bei ketinamų įgyvendinti priemonių atžvilgiu“, – teigia Seimo nariai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?