Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Lietuviškos“ prekės atkeliauja iš Estijos, Lenkijos ir net Nyderlandų

Prekę su lietuvišku užrašu išsirinkę pirkėjai dažnai nenutuokia, kad įsigijo Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ar kitoje šalyje pagamintą produktą. Jei ryte keliatės su „Margės“ pienu paskaninta „Sostinės“ kava, ragaujate „Lietuvos kepėjo“ pyragą ar „Auksės“ duoną, o vakare ant „Obelių“ aliejaus kepate „Klaipėdos maisto“ dešreles, pasirodo, nė centu neparemiate mūsų šalies gamintojų.
Po lietuviškais prekių ženklais slepiasi ne nelietuviška produkcija
Po lietuviškais prekių ženklais slepiasi ne lietuviška produkcija

Lietuviškais prekiniais ženklais ir pavadinimais pirkėjus gundo svetur pagaminti maisto produktai. Kitose lentynose tokių prekių – retenybė.

Pavyzdžiui, lietuviška trispalve padabinti dantų šepetėliai paženklinti kosmetikos gamintojos „Biok“ prekės ženklu „Ecodenta“. Tačiau šepetėliai iš tiesų pagaminti Vokietijoje.

„Sirijaus“ elementai jau seniai gaminami ne legendinėje Lietuvos įmonėje, o atvežami iš pasaulio fabriku vadinamos Kinijos. Tuo tarpu maisto prekių lentynose – arši kova tarp žinomų ženklų, nors produktai su Lietuva susiję menkai.

Kaune įsikūrusi „Fazer Lietuva“ kepykla prekės ženklu „Auksė“ pažymėtą sumuštinių duoną atsiveža iš Latvijos, o sėklomis pabarstytas duoneles iš Estijos.

Estijoje pluša „Lietuvos kepėjas“, nes tokiu prekės ženklu pažymėtos varškės ir spanguolių vyniotiniai, meduolių pyragai bei įvairūs šaldytos tešlos gaminiai atkeliauja iš šiaurinių mūsų kaimynų. Tiesa, dalį produktų bendrovė kepa ir Kaune.

Lietuvos parduotuvių mėsos gaminių skyriuose galima rasti „Klaipėdos maisto“ produkcijos. Bet, pavyzdžiui, kraujinės dešros ir pieniškos dešrelės kemšamos Estijoje, o ne Lietuvos uostamiestyje.

Nelietuviškas yra ir „Rokiškio“ ženklu pažymėtas saldintas sutirštintas pienas skardinėse.

Apie lenkiškų pieno produktų invaziją pastaruoju metu kalbama nemažai, o kai kurie jų atrodo kaip Lietuvoje pagaminta prekė.

Štai visų „Margės“ pieno gaminių kilmės šalis yra Lenkija.

„Maxima“ prekybos tinklo pieno gaminių linijos „Saulės pienas“ ženklu pažymėtas fermentinis sūris, pienas bei kefyras tetra pakeliuose vartotojus pasiekia iš Estijos.

Prekybos centrų lentynose galima rasti Estijoje pagamintų „lietuviškų“ ledų, šokolado. Tokių prekių tik daugėja, nes verslininkams masinė gamyba yra pigesnė.

Suprasti akimirksniu

  • Daugėja užsienyje pagamintų, bet lietuviškais prekiniais ženklais papuoštų produktų
  • Pyragai, ledai, kava, dešrelės, aliejus, alus gali būti pagaminti kitur
  • Masinė produktų gamyba yra pigesnė
  • Į Lietuvos parduotuves braunasi lenkiški produktai su lietuviškais užrašais

Nelietuviškas yra ir „Rokiškio“ ženklu pažymėtas saldintas sutirštintas pienas skardinėse. Tiesa, šis pieno gaminys atvežtas ne iš Lenkijos, o stipria pieno pramone garsėjančių Nyderlandų.

„Vilniaus“ ir „Obelių“ kepimo aliejai taip pat seniai spaudžiami ne Lietuvoje – pirmojo kilmė estiška, o antrojo – ukrainietiška.

Kaimynai latviai lietuviams mala „Sostinės“ kavą ir pilsto „Kalnapilio“ „Norte“ prekių linijos mineralinį vandenį.

Tarp prekių su lietuviškais prekių ženklais ypač išsiskiria „Vytauto“ imbierinis alus, kuris gabenamas net iš Danijos.​

Kaip teigia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, verslininkams įsigyti ar sukurti lietuvišką prekės ženklą yra pigiau nei įsiūlyti ką nors svetimą.

„Jei anksčiau importuoti produktai buvo vertinami geriau nei lietuviški, tai dabar – atvirkščiai. Todėl maisto prekės su lietuviškais ženklais gali būti geriau parduodami, net jei jie gaminti toliau nuo Lietuvos“, – sakė A.Gapšys.

Produktų reklamai reikia daug investicijų, tačiau žinomas prekės ženklas gali leisti sutaupyti, mano A.Gapšys.

„Visi žino Obelių aliejų, tad prekės ženklą įsigiję verslininkai suprato, jog gamyba kitur nepaveiks pardavimų čia. Nors vartotojai galbūt dar galvoja, kad aliejus gaminamas Obeliuose, o ne užsienyje“, – teigė specialistas.

Tad įeiti į rinką su žinomu prekės ženklu – kur kas paprasčiau nei sukurti naują, ar pirkėjus vilioti niekam nežinomu užsienietišku pavadinimu. „Pirkėjai vis tiek dažniausiai mato tik priekinę etiketę, o kilmės šalis nurodoma smulkiu šriftu“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos