Po švenčių šiemet pirkėjai grąžino daug daugiau prekių nei pernai, skaičiuoja įmonės. Tai lėmė paaštrėjusi COVID-19 pandemijos situacija, atšaukti vakarėliai, grįžimas prie darbo iš namų, o dažnas apsipirkinėjantis internetu lieka su krūva nereikalingų daiktų, rašo „The Guardian“. Tiesa, Lietuvos prekybininkai pastebi, kad pirkėjai tampa vis atsakingesni įsigydami prekes internetu.
Lietuvoje grąžina iki 5 proc.
Kristina Liškauskaitė, „PHH Group“ pardavimų vadovė, teigė, kad šių metų sausį pirkėjai kol kas grąžina mažiau „Pigu.lt“ įsigytų prekių nei praėjusiais metais po švenčių.
„Tiesa, fiksuojame bendrą tendenciją – apie 5 procentais augantį prekių grąžinimo procentą, nepriklausantį nuo švenčių. Augimą siejame su aprangos prekių kategorijos asortimento plėtra mūsų e. prekybos centre. Kuo daugiau prekių parduodame, tuo didesnis procentas jų grąžinamas. Tai – natūrali tendencija aprangos prekyboje. Juk galimybės pasimatuoti prekę, perkant internetu, nėra“, – 15min sakė ji.
K.Liškauskaitė pridūrė, kad augančius grąžinimo skaičius lemia ir tai, kad šiuolaikinis pirkėjas drąsiau naudojasi galimybe grąžinti netikusią ar nepatikusią prekę.
Panašius skaičius įvardija ir „Topo centras“, kurio generalinis direktorius Remigijus Štaras pastebi, jog jau daugelį metų prekių grąžinimas po švenčių paauga 1 procentiniu punktu: nuo 2-3 proc. visus metus iki 3-4 proc. šventiniais mėnesiais.
Be to, anot R.Štaro, per praėjusias šventes pastebėta, kad žmonės vis drąsiau dovanoja dovanų korteles.
„Jos palengvina užduotį abiem pusėms: dovanojančiajam nebereikia sukti galvos renkant konkretų modelį, spalvą ar dydį, o dovanos gavėjas gali papildomai prisidėti ir nusipirkti dar ilgaamžiškesnį, gražesnį ar tiesiog geresnį įrenginį“, – aiškino jis.
Tiesa, internetinės parduotuvės „Varlė.lt“ serviso vadovas Andrius Visockis tvirtino matantis kiek kitokias tendencijas.
„Grąžinimų mažėja, nes vartotojai išmoko pirkti internetu. Prieš perkant prekę 9 kartus pagalvojama, perskaitomi prekių aprašymai, pasidomi apie prekę internete“, – nurodė jis.
Grąžina smulkias prekes
Anot A.Visockio, grąžinama dažniausiai smulki, apie 60 eurų vertės elektronika.
„Grąžinamų prekių dalis yra labai maža, palyginus su pardavimais, todėl nedaro didelės įtakos pajamoms, aišku per 12 mėnesiu grąžinimų suma susidaro didoka. Bet žiūrint iš bendros perspektyvos, tai nėra kažkas blogai“, – įsitikinęs jis.
„Topo centro“ vadovo R.Štaro teigimu, dažniausiai grąžinamos smulkios prekės, t.y. įvairūs aksesuarai.
„Paprastai klientai iškart vietoje grąžinus seną, įsigyja naują prekę ar jiems tinkantį priedą. Kuomet keičiamos prekės-dovanos, dažniausia priežastis būna netinkama spalva ar klientas nori kito, paprastai geresnio modelio“, – nurodė jis.
Tamsioji e. prekybos pusė – įtaka klimatui
Tačiau ekspertai kelia klausimus apie tamsiąją elektroninės prekybos pusę ir grąžinimų įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, Anita Balchandani iš konsultacinės įmonės „McKinsey“ teigia, kad grąžinamų prekių srauto valdymas yra „pramonės tvarumo būtinybė“. Jai pritaria ir A.Visockis, kuris tvirtina, kad per grąžinimus susidaro didesnės elektronikos ir kitos technikos atliekų.
„Tai globali problema, taip skatinama teršti gamtą, nes yra tokių pirkėjų, kurie nusiperka 4 ar daugiau prekių, nors reikia vienos. Išsirenka vieną iš jų, o kitas grąžina, nes žino kad gali grąžinti. Bet daugelis nemato, kas vyksta toliau su tomis grąžintomis prekėmis. Ne visas prekes galima grąžinti į prekybą ar tiekėjui, kai kurios priduodamos į utilizaciją. Ir žiūrint iš globalios perspektyvos, tai yra rimtos problemos“, – įsitikinęs jis.
Pastebima, kad spaudimas elgtis tvarkiau bei sumažinti išlaidas, skatina prekybininkus ieškoti būdų, kaip sumažinti nepageidaujamų prekių kiekį.
Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip „ZigZag“ ir „ReBound“ padeda mažmenininkams atidžiau stebėti grąžinamas prekes, aiškintis, kodėl pardavimas nebuvo sėkmingas, ir priimti sprendimus, kur ir kaip perdirbti prekes.
Praėjusiais metais „eBay“ pranešė, kad padaugėjo mažmenininkų, kurie įkūrė savo internetines parduotuves ir taip perparduoda kitiems netikusias prekes.
Kiti prašo vartotojų pakomentuoti gautas prekes bei skatina prekes atsiimti parduotuvėje, kur galėtų iškart ją ir įvertinti.
„Net greitosios mados mažmenininkai vis labiau suvokia įmonės socialinę atsakomybę, stengiasi būti varesni ir susigrąžinti produktą, kai tik įmanoma. Tai yra teigiamas rinkos pokytis, tačiau jis nėra pigus, nes už kai kuriuos produktus įmonės tikrai prarandanda pinigus“, – tvirtina Al Gerrie, „ZigZag Global“ vykdomasis direktorius.
„The Guardian“ teigimu, šiuos pokyčius iš esmės skatina nauji įstatymai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje įmonės privalo stebėti, kas nutinka neparduotoms prekėms ir nuo sausio joms uždrausta jas naikinti. Tikimasi, kad pavyzdžiu paseks ir kitos Europos šalys.
Jungtinėje Karalystės įvairios organizacijos pareikalavo panašaus įstatymo paaiškėjus, kad elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ išmeta tūkstančius neparduotos elektronikos prekių, įskaitant nešiojamuosius kompiuterius, televizorius, ausines, taip pat knygas.
„ITV News“ slapto filmavimo metu atskleidė „Amazon“ Danfermlino (Škotija) sandėlyje aptikusi „naikinimo zoną“, į kurią patekdavo įvairūs elektronikos įrenginiai – nuo kompiuterinės įrangos iki plaukų džiovintuvų. Šios prekės buvo paskirstytos į dėžes su užrašu „sunaikinti.“ Tuomet dėžės buvo pakraunamos į sunkvežimius ir nuvežamos į atliekų tvarkymo aikštelę, likusi dalis – į perdirbimo centrus. Buvęs darbuotojas „ITV News“ sakė, kad sandėlyje esantys darbuotojai per savaitę turėjo sunaikinti 130 tūkst. daiktų. „Amazon“ įtarimus neigė.
„Mūsų prioritetas yra perparduoti, dovanoti ar perdirbti neparduotus produktus“, – tikino bendrovė.
A.Balchandani teigimu, siekiant ženkliai sumažinti prekių grąžinimus, bus privalu edukuoti pirkėjus apie to įtaką klimatui.
„Pasaulyje, kuriame vartotojai vis labiau suvokia savo anglies pėdsaką, nemanau, kad prekės ženklai pakankamai kalba apie tai, kaip vartoti labiau apgalvoju apgalvotai“, – tvirtino ji.
